Kinijos sodininkystės raida (II)

Šių sodų kūrimo principai susiformavo per ilgą laikotarpį veikiami Rytų filosofinių idėjų, mokymų, menų. Laikui bėgant jie įgavo labai aiškią ir lakonišką formą, virto savotišku sodų kūrimo meno pagrindinių kriterijų sąrašu.
Klasikinis kiniškas sodas: 1) turi būti arti namų; 2) mažas; 3) aptvertas; 4) sudarytas iš atskirtų mažų dalių; 5) asimetriškas; 6) su įvairiomis atskirų erdvinių taškų pasiekimo galimybėmis; 7) su architektūriniais elementais, pastatais ir statiniais; 8) turi būti uolų; 9) turi būti vandens; 10) turi būti medžių; 11) turi būti kitokių augalų; 12) turi būti skulptūrų; 13) jis turi „pasiskolintą“ (džie džing) kraštovaizdį; 14) harmoningas; 15) jame yra smilkyklų; 16) turi būti užrašų, dedikacijų; 17) jo elementai išdėstyti remiantis fengšui principais.

Kiniškas sodas yra statomas, o ne sodinamas

Iš kinų kalbos pažodžiui išversta frazė, kurią mes suprantame kaip „kurti sodą“, skambėtų taip – „kasti tvenkinį ir pilti kalvą“. Būtent šis darbas yra pirmasis ir pats svarbiausias. Iškasos, atsiradusios imant žemę dirbtinėms kalvoms formuoti, buvo naudojamos vandens telkiniams (kūdroms ar tvenkiniams) ir upeliams įrengti. Senovėje kinai tikėjo: jei iškasos pasižymi reikiamomis savybėmis, jos gali tapti drakono Oi namais. Matyt, todėl dirbtinių vandens telkinių forma visada įmantri. Jų krantai tai artėdami, tai toldami vienas prie kito sudaro įlankas, pusiasalius, kurie kartais net ir primena besiraitančio drakono kūno dalių formas.
Klasikiniame sode vanduo (tvenkinys) visada centre. Jis yra pagrindinis akcentas, erdvės pagrindas, dangaus ir aplinkui esančių elementų veidrodis. Didesniame sode gali būti net keletas tvenkinių, bet jie būtinai iškasti viena nuo kitos atskirtose (tvora, paviljonu, dengta pergole ar panašiu statiniu) dalyse.

Kalva, tvenkinys ir paviljonas – pirminė sodo forma

Kitas svarbus elementas – kalva (kalvos). Jei sodas visiškai mažas, jame greta tvenkinio būtinai suformuota bent miniatiūrinė kalva, kalną imituojanti uolų ar akmenų kompozicija. Kartais į ją galima įkopti ir pasigėrėti sodu iš viršaus. Kalva gali turėti ir vieną ar keletą mažyčių grotų, ertmių ir pan.
Tokiame dirbtiniame kalvų ir tvenkinių kraštovaizdyje, ypatingose (sėkmingose) vietose, statomos pavėsinės, paviljonai ar net nedidelės šventyklos. Gana dažnai (bet ne visada) šie svarbiausi statiniai atsiduria supiltų kalvų viršūnėse. Iš jų atsiveria geriausi sodo vaizdai.
Jei kalvos per mažos, ieškoma kitų estetiniu požiūriu svarbių vietų. Paprastai jos tokiems pastatams parenkamos paisant visų fengšui principų. Kalva, tvenkinys ir paviljonas sudaro pirminę sodo formą (pirmąjį sluoksnį), kuri plečiama sodinant augalus, t. y. kuriamas antrasis sluoksnis.

Bus tęsinys…