Ko pomidorams reikia vasarą? I dalis

Pomidorus pasodinome, gegužės antroje pusėje sulaukėme pirmųjų žiedų, svajojame apie derlių. Bet kol skinsime vaisius, dar reikės palūkėti ir padirbėti. Vasaros pradžioje pomidorai toliau intensyviai auga, todėl svarbiausi darbai yra juos tinkamai suformuoti, laistyti ir tręšti.

Būtinai pririškite

Beveik visų veislių pomidorai turi aiškų pagrindinį stiebą, augantį aukštyn. Bet daugumos veislių stiebai nėra pakankamai tvirti, kad išlaikytų nokstančius vaisius. Kuo aukštesnis augalas, kuo daugiau kekių noksta – tuo didesnė stiebo apkrova, todėl atramos būtinos. Pririšti galima ir sodinant (kai sodinukai didoki), ir kiek vėliau.
Kokios atramos geriausios? Vieno atsakymo nėra. Svarbu, kad pomidorų stiebai gerai laikytųsi, nenuslystų nuo atramų ir būtų patogu prižiūrėti. Pasirinkite, kokios Jums tinka. Mėgėjų šiltnamiuose pomidorai dažniausiai rišami prie vertikaliai ištiestų virvių. Toks būdas patogus. Virves galima kasmet keisti arba po sezono dezinfekuoti, kad neliktų ligų sukėlėjų. Šiltnamio viršuje jos pririšamos prie horizontaliai ištemptos vielos arba karkaso ir nuleidžiamos prie kiekvieno daigo. Augančios pomidorų viršūnės tiesiog apsukamos apie virves. O apačioje virvės gali būti pririšamos prie stiebų pagrindų (bet laisvai, kad mazgas netrukdytų jiems storėti) arba smaigais pritvirtinamos prie žemės. Bet kuriuo atveju pradžioje jos turi kabėti laisvai, kad vėliau sodinukams augant neįsitemptų ir nepažeistų stiebų. Kuoleliai turi būti pakankamai ilgi, jei ketinate rišti indeterminantinius (aukštaūgius) pomidorus. Stiebai pritvirtinami minkštomis, neslidžiomis virvelėmis. Svarbu, kad jie gerai laikytųsi, raišteliai neslydinėtų. Apžiūrėti, vėl pririšti viršūnes reikia kartą per savaitę.

Išimtis: Nepririšti gali būti žemi pomidorai. Tai vazonuose ir kabamuosiuose krepšiuose auginami (pavyzdžiui, ‘Vilma‘, ‘Tumbling Tom Yellow’, ‘Tumbling Tom Red’) ir nuo vėjų apsaugotose vietose pasodinti ankstyvieji determinantiniai (pavyzdžiui, ‘Betalux’).

Neleiskite sutankėti

Jau nuo gegužės antrosios pusės pastebėsite pirmuosius pažastinius ūglius. Jie išauga ten, kur lapai prisitvirtina prie pagrindinio stiebo. Neleiskite jiems užaugti ilgesniems nei 5–7 cm. Laiku neišskinti ūgliai užpavėsina pagrindinį stiebą, suvartoja daug maisto medžiagų. Sužėlęs krūmu pomidoras neduos gero derliaus. Pažastiniai ūgliai sutankina pomidorus, padidėja ligų rizika, vėluoja vaisių mezgimas. Vėliau suvešėję jie ima formuoti savo pažastinius ūglius, ir šiltnamis virsta džiunglėmis.
Pažastinius ūglius šalinti geriausia pirmoje dienos pusėje, sausu oru. Tada pjūvio vieta labai greitai apdžiūva, į žaizdą nepatenka ligų sukėlėjų. Skinama ne prie pat stiebo, o paliekant kelmelius. Tai daroma kas 7–10 dienų, mažiausiai 3 kartus per augalų vegetaciją.
Pirmuosius pažastinius ūglius galima įšaknydinti ir paauginti kaip daigus, o paskui pasodinti ir gauti derlių. Tai daryti verta, jei turite vos vieną kitą kokios nors veislės sodinuką.
Jei ketinate auginti ne vienastiebį, o dvistiebį pomidorą, palikite stipriausią pažastinį ūglį. Dvistiebius pomidorus reikia sodinti rečiau, abiem stiebams įsmeigiant atskiras atramas.

Išimtis – krūmais augantys determinantiniai ir vazonuose auginami smulkiųjų veislių (‘Tiny Tim’, ‘Tumbler’) pomidorai. Jiems leidžiama augti krūmais, tik kai kuriems labai sutankėjusiose vietose išskinant po vieną kitą pažastinį ūglį. Kita išimtis – determinantiniams pomidorams leidžiama suformuoti 1–2 pažastinius ūglius viršūnėje, taip patęsiant jų augimo ir derėjimo laiką.

Unsplash nuotr.