Kodėl išsigimsta braškės?
Kas nutinka braškių uogoms, kai jos vietoj to, kad maloniai gundytų gražia išvaizda ir skoniu, pavirsta į monstres – nustoja augusios, išsigimsta, deformuojasi, apauga lapeliais… Mokslininkai tai vadina hormonų pusiausvyros disbalansu. Kitaip tariant, sutrinka normali hormonų funkcija, todėl kyla augalo augimo ir vystymosi sutrikimų.
Vystymosi sutrikimų priežastys
Augalo, uogų vystymasis sutrinka dėl biotinės ar abiotinės kilmės veiksnių. Abiotiniais vadinami nebiologinės kilmės veiksniai: aplinkos temperatūra, drėgnis, šviesa, radioaktyvumas, slėgis, vandens, dirvožemio druskingumas ir kt. Biotiniu laikomas tiesioginis ir netiesioginis kitų organizmų – kenkėjų, patogeninių grybų, bakterijų, virusų – poveikis.
Viena iš braškių deformacijų vadinama filodija (gr. phyllon ‘lapas’, eidos ‘pavidalas’). Tai toks reiškinys, kai sutrinka normalus žiedo dalių vystymasis, žiedlapiai virsta lapeliais. Filodija sukelia dalinį arba visišką žiedų sterilumą, nes jie negali toliau normaliai vystytis.
Gana vėsios, šaltos naktys ir didelė drėgmė (abiotiniai veiksniai) turi didelį poveikį sėklų sudygimui. Primintina, kad braškės vaisius – netikra uoga, kurios paviršiuje išsidėstę riešutėliai su sėklomis. Sėklų skaičius ir dydis turi įtakos vaisių dydžiui. Kiekviena besivystanti sėkla siunčia hormoninį signalą (auksiną), kuris stimuliuoja aplink arba šalia esančio perikarpo vystymąsi. Kai pradeda didėti ar dygti sėklos, uoga deformuojasi, išsigimsta.
Neinfekcinės kilmės filodija, manoma, yra susijusi su pernelyg dideliu papildomu atvėsinimu transplantantus sandėliuojant.
Fitoplazmas ir virusus kontroliuoti sunkiau
Neinfekcinės (abiotinės) kilmės veiksnius galima kontroliuoti ir pašalinti. Sudėtingiau, kai tokias deformacijas sukelia fitoplazmos arba virusai – biotiniai veiksniai. Fitoplazmos yra ląstelės sienelės neturinčios patogeninės bakterijos, parazituojančios augalų floemoje (apytakiniame audinyje, kuriuo organinių medžiagų tirpalai patenka į visas augalo dalis) ir jos sultimis mintančių vabzdžių kūnuose. Fitoplazmozės simptomai yra įvairiausi ir priklauso nuo to, kokia fitoplazma ją sukelia: braškių žemaūgė, proliferacija (gausus augalo šakojimasis), chlorozė, žiedų išsigimimas, žaliažiedė (pažaliuoja žiedlapiai), filodija (žiedlapių virtimas lapeliais). Jų, kaip mano mokslininkai, atsiranda sutrikus laidumo sistemos funkcijai, hormonų pusiausvyrai.
Nustatyta, kad fitoplazmos labiausiai paplitusios vidutinio klimato zonoje, todėl gana dažnai aptinkamos ir Lietuvoje. Pirmieji buvo aprašyti dekoratyviųjų augalų fotoplazmų, vėliau – daržovių, grūdinių, ankštinių, sumedėjusių augalų fitoplazmų požymiai.
Kaip išvengti sutrikimų
*Sveiki daigai – sėkmingo augimo pagrindas.
*Geras dirvos paruošimas ir sodinimo vietų pasirinkimas.
*Reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas braškėms augti.
*Būtina sureguliuoti tręšimą, braškes tręšti trąšomis, kuriose yra visų maisto medžiagų, arba joms skirtomis trąšomis, kuriose daugiau kalio.
*Svarbu užtikrinti pakankamą ventiliaciją, kad nesilaikytų per didelė drėgmė.
*Reikia užkirsti kelią piktžolėms, kurios ne tik konkuruoja su braškėmis dėl maisto medžiagų, bet ir sukuria palankias sąlygas ligoms, kenkėjams plisti.
*Svarbu stebėti uogyną, šalinti susirgusius augalus ar jų dalis, kontroliuoti kenkėjų plitimą.
*Atsargiai naudojami pesticidai, nes jų fitotoksinis poveikis augalams gali sukelti stresą, sutrikdyti augimą bei vystymąsi.
