Kodėl nyksta difenbachijos?

Jeigu jūsų bute puikiai veši difenbachijos, vadinasi, esate patyręs gėlininkas. Mat auginti šias gėles Lietuvoje – ne tas pats kaip alavijus ar chlorofitus. Mūsų butai yra toli gražu ne Amerikos atogrąžos – difenbachijų gimtinė, kur kiekvieną dieną lyja, o temperatūra visus metus išlieka apie 25–30˚ C.

Dėl auginimo sąlygų bei įgimtų difenbachijų poreikių neatitikimo dažniausiai ir kyla visos bėdos. Iš pradžių ima gelsti ir džiūti lapų galiukai, o po kiek laiko ir patys lapai. Paskui difenbachijos palaipsniui praranda puošnumą ir dažniausiai po metų ar dvejų atsiduria šiukšlių konteineryje.

Svarbiausia yra nepamiršti, kad difenbachija – ne kaktusas. Pavasarį ir vasarą ją reikia laistyti ne rečiau kaip kas dvi dienas ir bent kartą per savaitę lapus apipurkšti drungnu lietaus vandeniu. Jei laistysite vandentiekio vandeniu, ant lapų atsiras matomų druskų nuosėdų, kurios menkins augalų išvaizdą ir stabdys jų kvėpavimą. Susikaupusias dulkes nuplaukite drungnu vandeniu ir nuvalykite švelniu teptuku.

Tačiau įstačius difenbachijos vazoną į indą su vandeniu, išvažiuoti mėnesiui atostogų nepavyks, nes ji jautri ne tik drėgmės trūkumui, bet ir pertekliui. Užmirkus šaknims, tuoj pat įsimeta puvinys ir augalas žūva.