Kodėl pūva vilkdalgių gumbai?
„Ravėdama darželį pastebėjau, kad kai kurių vilkdalgių gumbai pūva, paspaudus pasidaro tarsi košė. Kitų visi lapų galai nudžiūvę, lapai dėmėti. Ką daryti?“
Vilkdalgius reikėtų skubiai persodinti. Išrautus šakniastiebius apdžiovinkite, išpjaukite papuvusias vietas, pjūvius apibarstykite medžio anglies milteliais. Sodinkite naujoje, sausesnėje vietoje. Puviniai labiau pažeidžia drėgnoje vietoje ir tankiai auginamus vilkdalgius. Dėmės ant lapų ir džiūstantys galiukai – grybinės ligos heterosporozės požymis. Ji labai išplitusi, masiškai pasireiškia drėgnomis vasaromis. Po žydėjimo vilkdalgius reikėtų nupurkšti fungicidais. Antroje vasaros pusėje ir rudenį surinkite augalines atliekas ir sausus lapus, nes juose žiemoja ligos sukėlėjai.
„Visos rožės susirgo miltlige. Purškėme specialiais preparatais, bet nepadeda. Ką siūlytumėte: išrauti ir pasodinti naujų ar vis dar bandyti išgelbėti esamas? Kaip paruošti dirvą, kad naujos rožės po žiemos vėl nesusirgtų?“
Jei rožės miltlige susirgo tik šiemet, o anksčiau tikrai buvo gražios, rauti jų neskubėkite. Gerai išgenėkite jau dabar, nukirpkite labiausiai pažeistus lapus. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais dar nupurkškite fungicidais, kad liga neplistų, nors šių metų grožis jau prarastas. Tręškite daugiau kalio turinčiomis trąšomis ir nenaudokite azotinių, taip pat mėšlo. Rudenį, prieš dengdami žiemai, nukirpkite visus lapelius, surinkite nukritusius. Kitais metais, birželio mėnesį, rožes profilaktiškai nupurkškite fungicidais.
„Kodėl nežydi viendienė? Tik pirmais metais parodė žiedelį. Dabar jau gal trejus metus krūmas didėja, plečiasi, bet nežydi. Gal trūksta kokių nors trąšų?“
Nežinome, kokioje žemėje auginate viendienę, ar ją kuo nors tręšiate. Trąšų žydinčioms gėlėms būtinai reikia. Viendienės negausiai žydi pasodintos mažai saulėtoje vietoje, skurdžioje žemėje, kur jas užgožia krūmai ar kiti stambūs augalai.
„Auginu antrametę svyrančią begoniją. Šiuo metu ji jau žydi, bet lapai ruduoja ir krinta. Ką daryti?“
Apžiūrėkite, ar apatinėje lapų pusėje nėra kenkėjų. Galbūt augalą reikia persodinti į didesnį vazoną, pakeisti žemę ar patręšti. O gal ir vieta nelabai tinka? Juk begonijoms daug saulės nereikia, žemė jokiu būdu neturi išdžiūti.
„Tik liepos pabaigoje iškasiau tulpių svogūnėlius. Dalis jų buvo visai supuvę, o kiti mažesni, nei sodinau pernai. Ar jie dar žydės? Ir kada vėl pasodinti?“
Tulpių svogūnėlius iškasti reikėtų pageltus (dar visiškai nesudžiūvus) lapams. Per ilgai būdami šlapioje žemėje jautrių veislių augalų svogūnėliai gali supūti. Dabar juos perrinkite, nuvalykite, išmeskite pažeistus ir laikykite sausai. Tulpės sodinamos rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, kai dirvos temperatūra 7–10 ºC.
„Kodėl dabar, rugpjūčio viduryje, dar nepražydo raganė?“
Pirmaisiais metais gali nepražysti ant antramečių stiebų žiedus kraunančios jaunos raganės. Žydėjimui turi įtakos ir dirvos kokybė, apšvietimas, drėgmė.
„Kodėl gelsta jurginų lapai?“
Jurginų lapai gali gelsti dėl kelių priežasčių: trąšų trūkumo arba netinkamo tręšimo, po lapais besidauginančių amarų veiklos, kokio nors puvinio ar net virusinės ligos. Lapai gelsta ir staiga pasikeitus auginimo sąlygoms (pavyzdžiui, augalą su vazonu pernešus iš šešėlio į saulėkaitą).
„Labai mėgstu lelijas. Turiu jų įvairių veislių, tačiau jau kelinti metai sukrauti žiedai neišsiskleidžia, o nubyra – atrodo kaip nupuvę. Kas tai yra? Kaip kovoti su šia liga?“
Lelijas dažnai pažeidžia įvairūs puviniai, todėl jų negalima sodinti per tankiai. Netinka ir žemos, drėgnos, šešėlingos vietos. Per vasarą visus augalus ir žemę aplink juos reikėtų 2–3 kartus gausiai nupurkšti fungicidais. Sode rudenį negalima palikti sergančių lelijų dalių.
