Kokie kenkėjai puola morkas?

Pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jauni dažnai žūsta. Šakniavaisį prapjovus matomi ploni rudi takai, pilni ekskrementų. Pažeistos morkos būna karčios ir nemalonaus kvapo, deformuotos. Išoriniai audiniai skersai sutrūkinėja, paviršiuje atsiranda įdubusių juodų dėmių. Saugyklose tokie šakniavaisiai greitai supūva.
Kaip išvengti žalos. Būtina laikytis sėjomainos. Morkoms parenkamos atviros vietos. Sėklų beicavimas apsaugo tik nuo pirmosios generacijos musių lervų. Nedidelius pasėlių plotus rekomenduojama dengti daržo plėvele. Purškiamieji insekticidai efektyvūs nebent nuo musių.

Morkinė blakutė (Trioza apicalis)

Pažeisti lapai susigarbanoja, deformuojasi, pasidaro panašūs į petražolių. Labiau pažeisti jauni augalai gali žūti. Morkinė blakutė – plačiai paplitęs kenkėjas. Ji kenkia visą vasarą. Suaugėliai, lervos ir nimfos čiulpia lapų ir lapkočių sultis.
Kaip išvengti žalos. Svarbios visos agrotechninės priemonės. Reikia šienauti lysvių pakraščius, kur gali būti įvairių laukinių skėtinių šeimos augalų. Ravimos piktžolės. Kai kenkėjų gausu, būtina naudoti insekticidus.

Morkinis amaras (Semiaphis dauci, sin. S. carotae)

Morkinio amaro pažeidimai labai panašūs į blakutės. Pakenkti lapai deformuojasi, susigarbanoja. Kenkėjai maitinasi kolonijomis šaknies kaklelio, stiebelių ir lapų pamatų srityje. Augalai silpnai auga. Stipriau pakenktų morkų šakniavaisių derlius sumažėja.

Gluosninis morkinis (salierinis) (Cavariella aegopodii) ir pastarnokinis (Cavariella pastinacae) amarai

Šie amarai vystosi ir kenkia labai panašiai. Jų apnikti lapai susiraito, deformuojasi. Augalai skursta, silpniau auga. Kenkėjai dvinamiai. Kiaušinėliai žiemoja gluosnių žievėje, pumpuruose. Pavasarį amarai apninka gluosnius, vėliau migruoja į morkų laukus. Per visą vegetaciją išsivysto kelios generacijos. Rugsėjo mėnesį amarai perskrenda atgal ant gluosnių. Čia išsivysto besparniai vabzdžiai, kurie deda žiemojančius kiaušinius.

Tuopinis morkinis amaras (Pemphigus phenax)

Tai dvinamis kenkėjas. Pavasarį ir rudenį jis aptinkamas ant tuopų, o nuo gegužės ir birželio iki rugsėjo – ant morkų. Šakniavaisiai būna padengti balsvu vaškiniu apnašu, kurį gausiai išskiria amarai.

Gudobelinis raudongalvis amaras (Dysaphis crataegi)

Šis kenkėjas dvinamis. Žiemoja gudobelės žievėje, o gegužės mėnesį perskrenda į morkų pasėlius, kur, atsižvelgiant į oro sąlygas, išsivysto 3–9 kartos. Amarų apniktų augalų šakniavaisiai nustoja vystytis, sumažėja jų svoris ir cukrų kiekis. Labiau kenkėjai suaktyvėja liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Jei vasara labai sausa, populiacija nedidelė, būna tik trys generacijos.
Kaip išvengti žalos. Reikia naikinti laukines morkas, šienauti laukų pakraščius. Vengtina pasėlius sėti šalia tuopų, gluosnių, gudobelių. Cheminės apsaugos priemonės taikytinos esant palankioms sąlygoms plisti amarams. Rudenį, nuėmus derlių, giliai suariama dirva. Naikinamos morkų liekanos.