Koks apklotas tinka vynmedžiams?

Sėkmingas vynmedžių žiemojimas priklauso ne tik nuo veislės. Nors į tai atsižvelgiama pirmiausia, didelės įtakos turi ir ūglių branda, augalų pasiruošimas žiemai. Trąšų trūkumas vasarą arba azoto perteklius rudens pradžioje neleidžia sumedėti ūgliams, jie tampa lengvai pažeidžiami. Pavojingos ir augalus silpninančios ligos.

Tvarkome lapkritį

Pirmiausia sulaukite, kol vynmedžiai numes lapus. Juos sugrėbkite ir sudeginkite arba giliai užkaskite toliau nuo vynuogyno. Juk lapuose žiemoja įvairūs ligų sukėlėjai.

Vėlų rudenį vynmedžių tręšti nereikia. Trąšos gali skatinti augimą, o tai susilpnins jų ištvermingumą žiemą. Bet labai gerai yra augalus mulčiuoti kompostu arba durpėmis. Mulčias neblogai saugo jautrias šaknis nuo šalčio, o besniegę žiemą – tiesiog būtinas. Pavasarį tirpstantis sniegas, susigerdamas į dirvą, iš karto bus praturtintas maisto medžiagomis.

Kuo vėliau vynmedžius genėsite, tuo geriau. Tegul šakos subręsta, sumedėja. Bet geriau suspėti tai padaryti, kol oro temperatūra yra keli laipsniai virš nulio. Nereikėtų kirpti vynmedžių šakų, jei oro temperatūra žemesnė nei –5 °C. Tada pjūvių vietos sušąla nespėjusios apdžiūti, o tai nėra gerai.

Sekite orų prognozes ir laukite to meto, kai ateis pastovūs šalčiai. Tai geriausias laikas genėti.

Jei rudenį nespėjote padaryti šio darbo, genėti reikės labai anksti pavasarį, kol bus neprasidėjusi vynmedžių sulčių cirkuliacija.

Genėti ir jaunus, ir senus

Nukirpti atiderėjusias ir per tankias šakas būtina, nes, jei vynmedis negenimas ir jų turi labai daug, uždengti beveik neįmanoma. Be to, gausūs žali ūgliai rudenį bręsta ilgiau ir lėčiau, blogiau žiemoja.

Nors ir gaila, kirpti reikia jau pirmąją vasarą paaugusį sodinuką. Vienintelis ilgas ūglis nukerpamas, paliekant 3–4 pumpurus. Ši pamatinė dalis turi būti sumedėjusi – rudos spalvos. Žali nesumedėję ūgliai ar jų dalys žiemą nušąla.

Antramečiai vynmedžiai, suformuoti su dviem į skirtingas puses nukreiptais ūgliais, taip pat stipriai trumpinami. Ant kiekvieno ūglio paliekama po 7–10 pumpurų.

Trečiamečius, turinčius dvi pagrindines horizontalias šakas vynmedžius jau retiname – nukerpame derėjusius vertikalius vienmečius ūglius ir dalį horizontalios šakos, palikdami po du arčiausiai vidurio esančius. Šiuos dar patrumpiname iki 3–8 pumpuro.

Tokius likusius trumpus vynmedžių kelmelius pridengti žiemai nėra sunkiau nei rožes.

Skirtingas apklotas

Kuriuos vynmedžius dengti – lemia veislės ištvermingumas. Deja, kuo skanesnės vynuogės, tuo labiau bijo šalčio šakos ir šaknys. Net pačias šalčiui atspariausių vyninių veislių vynmedžių reikia jei ne palenkti ir šiltai užkloti, tai bent apsaugoti nuo žvarbos. Ilgai pučiant stipriam šaltam vėjui, šakelių mediena palaipsniui praranda drėgmę, džiūsta, gali žūti. Tai ypač pavojinga jauniems ir atvirose vietose auginamiems vynmedžiams. Nedengtus galima palikti tik laukinukus – rūšis, kurios naudojamos sienoms, tvoroms ir pavėsinėms apželdinti.

Daugumos veislių vynmedžių stiebus užtenka prilenkti prie žemės, tvirtai prismeigti arba prispausti ir užkloti daržo plėvele. Svarbu, kad žiemą pajudinti jie staiga nepakiltų. Prispausti prie žemės, stiebai naudosis nuo jos kylančia šiluma, o plėvele bus apsaugoti nuo džiovinančių vėjų. Jautresnių veislių vynmedžius reikia dar ir papildomai uždengti. Tinka eglišakės, nendrės, lentų dėžės su tarpais, 2–3 sluoksnių daržo plėvelė arba džiuto audinys.

Šilčiausias apklotas reikalingas pačių jautriausių veislių vynmedžiams (rekomenduojamiems šiltnamiams) ir auginamiems ten, kur nesilaiko sniego danga, pavyzdžiui, šlaituose. Tada prilenkti prie žemės ir daržo plėvele užkloti stiebai dar užpilami pjuvenų sluoksniu.

Rizikingas apsaugos būdas – stiebų apkasimas žeme. Po žemės sluoksniu, nors ir nestoru, patenka mažiau oro, ten sunku kontroliuoti situaciją. Juk orai vis nepastovesni, ilgai užsitęsus atlydžiams ir laikantis teigiamai temperatūrai vynmedžių pumpurai ima sprogti. Kitas dangas tokiu metu galima šiek tiek pakelti, bet nukasti dalį žemės – jau sunkiau.

Ir priešingai – storas sniego sluoksnis būtų pats geriausias apklotas. Pavyzdžiui, 30 cm sniego užtektų, kad prie žemės prilenkti vynmedžiai gerai peržiemotų be papildomos dangos. Bet apie tai galime tik pasvajoti.

Nešildomuose šiltnamiuose auginamus vynmedžius taip pat reikia uždengti, o orlaides saulėtomis dienomis būtina atidaryti, kad neperkaistų. Juk ten žiemą temperatūra naktimis nelabai skiriasi nuo lauko temperatūros, o saulėtomis dienomis gali stipriai įšilti.

Taigi dengti vynmedžių negalima iš anksto, kol nenusistovėjo šalčiai. O pavasarį atidengti juos reikia palaipsniui, vis nuimant dalį dangos. Mulčias palaikys pastovesnę dirvos temperatūrą. Neskatinkite vynmedžių sprogti itin anksti – gali labai nukentėti nuo pavasarinių šalnų.