Kompostavimas: Kokios kvapų susidarymo priežastys?
Kompostuojant normaliomis sąlygomis, neišsiskiria nemalonūs kvapai. Iš kaupo juntamas paprastai apibūdinamas kaip „atsiduodantis pelėsiais“ arba „lengvai aštrus“. Jei iš komposto sklinda nemalonus kvapas, vadinasi, padaryta klaidų.
*Deguonies trūkumas yra pagrindinė kvapų atsiradimo priežastis, ypač komposto gamybos įmonėse, kur kaupai daromi dideli (platesni nei 2,5 m), o struktūrinių medžiagų dalis nedidelė. Dėl anaerobinių bakterijų gaminamo metano pradeda skirtis šleikštus kvapas, kurį lengva panaikinti didinant aeraciją. Didelių kaupų apačioje reikia įrengti papildomą ventiliaciją; į kompostą mažesniuose kaupuose pakanka įmaišyti daugiau struktūrinių medžiagų ir dažniau jį vartyti.
*Pirminėje kompostuojamoje medžiagoje yra per daug laisvai prieinamo azoto, todėl juntamas aštrus, veriantis amoniako kvapas, sudirgintos akys ašaroja. Taip nutinka, pavyzdžiui, kai vištų mėšlas kompostuojamas su medienos drožlių kraiku. Nors aritmetiškai skaičiuojant anglies ir azoto (C : N) santykis ir palankus, tačiau anglis iš medienos drožlių per lėtai atpalaiduojama, palyginti su azoto atpalaidavimu iš mėšlo. Tad šiuo atveju susidaro per didelis kiekis azoto, kuris į atmosferą bus išmestas amoniako pavidalo. Šią problemą galima išspręsti įmaišant daugiau anglies turinčių medžiagų, pavyzdžiui, kapotų šiaudų. Yra ir daugiau medžiagų, kuriose azoto labai daug (žolė, virtuvės atliekos ir pan.). Jas kompostuojant, reikia dėti daugiau anglies turinčių medžiagų.
*Yra medžiagų, kurios padeda kontroliuoti kvapus: subrendusio komposto atsijos, dirvožemis, smulkintos uolienos ir augalinė anglis. Pastaroji greičiausiai ir stipriausiai veikia kvapus, tačiau yra ir brangiausia. Galima pabandyti taikyti biologinius metodus: pieno rūgšties bakterijos gali panaikinti kvapus ir neleidžia jiems atsirasti. Šis metodas gali būti veiksmingas kompostavimo stadijoje tarp aeravimo, dėl kurio pieno rūgšties bakterijos neišgyvena.
