Kuo hidroponika pranašesnė už įprastą auginimo būdą?
Jei augalas gaus visų reikalingų medžiagų ir optimaliais kiekiais, jis bus sveikas ir gyvybingas tiek, kiek įmanoma genetiškai. Taikant hidroponinį būdą, tai pasiekiama nesunkiai. Auginant augalus žemėje, ši užduotis kur kas sudėtingesnė.
Labai reikšminga yra tai, kad įvairių rūšių augalai pasižymi skirtingais mitybos poreikiais. Negana to, šie poreikiai įvairiais gyvavimo tarpsniais taip pat kinta. Pavyzdžiui, intensyvaus vegetatyvinio augimo tarpsniu augalui reikalingiausias azotas, o fosforo ir kalio poreikis yra mažesnis. Kai augalas intensyviai formuoja žiedynus ar žydi, maisto medžiagų poreikis reikšmingai pasikeičia ir jų optimalus santykis pakrypsta į fosforo ir kalio pusę. Auginant augalus hidroponiniu būdu, daug paprasčiau užtikrinti optimalią maisto medžiagų ir mikroelementų pusiausvyrą nei auginant žemėje, kadangi auginimo sistemoje sąlygos yra kontroliuojamos, o maisto medžiagų kiekis nuolat stebimas ir, esant reikalui, nesudėtingai pakoreguojamas.
Hidroponinėse sistemose augalai auginami inertiškoje auginimo terpėje ir jiems nuolat tiekiamas maitinamasis tirpalas, kurio pH yra idealiai sureguliuotas ir šaknys gauna didelio tirpumo maisto medžiagų ir mikroelementų. Tai leidžia augalui paimti maisto medžiagas su mažiausiomis energijos sąnaudomis, palyginti su dirvožemiu, kur šaknys jų paieškai išeikvoja daug energijos. Greitesnis ir geresnis augimas, didesnis derlius yra tik keletas iš daugelio priežasčių, kodėl hidroponika visame pasaulyje vis plačiau taikoma tiek komercinėje maisto gamyboje, tiek sodininkų mėgėjų.
Kitas svarbus hidroponinio auginimo privalumas, nors ir skamba paradoksaliai, – taikant šį būdą, sunaudojama iki 95 % mažiau vandens, nei augalus auginant dirvožemyje.
Hidroponinėse sistemose eliminuojama kai kurių ligų ir kenkėjų, kurių vystymuisi būtinas dirvožemis, pasireiškimo rizika. Mažiau ligų ir kenkėjų – bus naudojama mažiau pesticidų. Vadinasi, produkcija bus švaresnė ir sveikesnė.
Pixabay nuotr.
