Laužome stereotipus: paprikos – ne vienmetės!

Dar nuo mokyklos suolo žinome, kas yra vienmečiai augalai. Jų vegetacija trunka vienerius metus. Per šį laiką augalai sudygsta, užauga, pražysta, užmezga vaisius, subrandina sėklas ir, atlikę misiją, sunyksta. Tačiau ne visi paklūsta griežtiems apibrėžimams. Kad ir vienametė paprika. Jau pavadinimas, rodos, uždeda apynasrį – ateina ruduo ir tenka tarti „sudie“, o be reikalo – paprikos gali augti 2–3 metus, o kartais net ir garbaus 6 metų amžiaus sulaukia. Gal jas reikėtų vadinti trumpaamžėmis daugiametėmis?..

Kaip pratęsti paprikos gyvenimą?

Paprikų pasaulis įvairus ir paslaptingas, stebinantis ir džiuginantis, bet kartais ir su liūdesio gaidele. O liūdesys dažniausiai atslenka kartu su rudens darganomis. Orai vėsta, paprikos nustoja augti, nors dar pilna žiedų, užsimezgusių vaisių. Imkime ir persodinkime bent vieną krūmą į indą, šalnų nelaukdami. Kuo didesnis augalas, tuo didesnio vazono reikės. Ant dugno būtinas drenažas. Jei krūmas nemenkų matmenų, prieš persodindami patrumpinkite šakas. Gausiai paliekite. Perkelkite į indą su kuo didesniu žemės gumulu, tuščius tarpus užpildykite derlingu dirvožemiu, palaistykite. Persodintą krūmą kelioms dienoms palikite šiltnamyje, o tada neškite į namus – suraskite šiltą, be skersvėjų ir šviesią vietelę kaip gerbiamiausiam svečiui.

Naujoje vietoje iš pradžių gali ir žiedai nubyrėti, ir apatiniai lapai pradėti gelsti. Nenusiminkite – nugalėti stresą padės kompleksinės trąšos su nedideliu azoto kiekiu ir kasdienis purškimas drungnu vandeniu. Dienoms trumpėjant, pageidautinas papildomas apšvietimas. Apsipratusios paprikos vėl skleis žiedus ir megs vaisius, jei tik troboje temperatūra nekris žemiau 18 °C. Svarbu neperlaistyti, kad nepradėtų pūti šaknys.

Saldžiųjų paprikų šeimyna gali suvalgyti daug, tad vargu ar pavyks bent vieneriems sotiems pietums jų ant palangės užsiauginti, o aitriųjų reikia mažiau – vos viena kita patiekalui suteiks malonų prieskonį.

Taip džiugindamos šeimininkus paprikos sulauks pavasario. Tada jas galima atsargiai persodinti į didesnį vazoną, o vasarai pareiškus savo teises ir į lauką išnešti – grynas oras visiems į sveikatą. Nepamirškite retkarčiais trąšomis pamaloninti, o rudenį – vėl į šiltus namučius įnešti. Kiek augalėlis gyvens, kiek metų džiugins šviežiais vaisiais, priklauso ne tik nuo auginimo sąlygų, bet ir jūsų stropumo. Pabandykite – tikrai verta!

Sėkime jau šiandien!

Už lango gruodis, o šiltnamyje augusios paprikos jau seniai komposto dėžėje trąšomis virsta? Ne bėda, jų galima pasisėti kad ir šiandien. Optimali temperatūra dygimo metu yra 22–25 °C. Sėklos daigelius išleidžia per 14–22 dienas. Jas po 1–2 sėkite į vazonėlius 0,5–1,5 cm gylyje, uždenkite plėvele. Labai svarbu, kad dygimo metu nebūtų didelių temperatūros ir drėgmės svyravimų. Sudygusiems daigeliams reikia, kad bent 12 valandų per parą būtų šviesu, o žiemą be dirbtinio apšvietimo neišsiversime. Tai, ko gero, sudėtingiausia dalis, bet viskas išsprendžiama! Lempos šviesa privalo būti maksimaliai artima saulės šviesai. Svarbiausios ir reikalingiausios spektro spalvos – raudona, skatinanti augalų augimą ir vystymąsi, ir mėlyna, labiausiai veikianti ląstelių vystymąsi. Plačiau apie papildomą apšvietimą rašėme šiemet žurnalo antrame numeryje, straipsnyje „Kaip nugalėti tamsą?“, tad plačiau apie tai nekalbėsime.

Augalus kartais nupurkškite vandeniu, laistykite, bet nepersistenkite, saikingai patręškite. Dažnai tenka girdėti, kad jie nemėgsta persodinimo – pasodinai į vazoną ir ten augink iki dienų pabaigos. Nenoriu su tuo sutikti – paaugusio daigo persodinimas į trąšų, purų, humusingą dirvožemį palankiai veikia jo vystymąsi. Šaknų gniužulo ardyti nereikia, šaknies galiuko nugnybti taip pat nereikia, bet į didesnį vazoną persodinta paprika atsidėkoja vešlesniu augimu – teko tuo ne kartą įsitikinti.

Pirmuosius žiedus profesionalai pataria nuskinti – jėgų reikia krūmo stiprėjimui, vystymuisi, tad teks kiek pakentėti laukiant pirmojo derliaus. Be abejo, kils klausimas dėl apdulkinimo – kambaryje bitės juk neskraido… Be panikos! Paprikos – savidulkiai augalai, tad vabzdžiai nereikalingi. Kai kurie augintojai pataria krūmus kartkartėmis lengvai papurtyti (būtent lengvai, tad nepersistenkite!), žiedus švelniai pabraukyti teptuku, netgi pirštu – tai nėra būtina, bet juk malonu pasirūpinti savo augintiniais. Padeda ir purškimas vandeniu, ypač jei patalpoje labai sausa ir šilta.

Esant palankioms sąlygoms, vaisių sulauksite po 60–90 dienų. Kada nusiskinsite pirmąją paprikėlę, priklauso ir nuo agrotechnikos taisyklių laikymosi, ir nuo veislės ypatybių.

Per daug išsikerojusį krūmą apkarpykite. Pavasarį pakeiskite viršutinį žemės sluoksnį derlingesniu, vasarą išneškite į lauką, kur šviečia skaisti saulutė. Rudenį vazoną perkelkite į šiltesnes patalpas. Ir nepamirškite paskaičiuoti, kiek metų pas jus jau auga vienametė paprika!

Pasirinkimo kriterijai

Paprikų rūšių suskaičiuojama daugiau nei 40, bet tik 5 iš jų plačiau auginamos: vienametė (Capsicum annuum), uoginė (C. baccatum), datulinė (C. chinense), gauruotoji (C. pubescens) bei krūminė (C. frutescens). Daržininkai mėgėjai mažai gilinasi, kokią rūšį augina – pats svarbiausias rodiklis yra skonis. Vienametės paprikos būna tiek saldžios, tiek aštrios, o visos kitos rūšys – daugiau ar mažiau aštrios. Anksčiau žinojome žalias, geltonas ir raudonas paprikas, o dabar spalvų padaugėjo – yra visų atspalvių oranžinių, violetinių, beveik juodų. Tą patį galima pasakyti ir apie vaisių dydį – saldžiosios paprastai būna didesnės, o aitriosios – plonesnėmis sienelėmis ir mažesnės, kartais sulig vyšnia. Varijuoja ir formos – apvalios, pailgos, varpelio, cilindro, lašelio, įvairovė išties didelė.

Kitas ne mažiau svarbus kriterijus – derliaus ankstyvumas. Vėlyvųjų veislių daugelis purtosi, nes dažnai jos nespėja sunokinti vaisių. Bet jei auginsite ne šiltnamyje ar daržo lysvėje, o namuose ant palangės, kur visada šilta, galite rinktis bet kokias paprikas. Šiuo atveju aktualesnė kita ypatybė – krūmo aukštis. Metro ar didesnes paprikas kambaryje auginti bus sunkiau, o ir vazono reikės didesnio, tad rinkitės žemaūges – tam ir specialistai pritaria.

Paprikų veislės, tinkamos auginti vazonuose

 ‘Lombardo’. Augalai vešlūs, vidutinio aukščio. Vaisiai ploni, pailgi, 2,5 cm skersmens, 11 cm ilgio, 2 mm storio sienelėmis, sveria 40–45 g, sunokę raudoni. Šios veislės vaisiai ypač tinkami konservuoti – juos galima palikti sveikus, nepjaustytus.

 ‘Kilian’. Vidutiniškai ankstyva aitriųjų paprikų veislė. Vaisiai užauga iki 8 cm ilgio, 3 mm storio sienelėmis, sunokę būna oranžinės spalvos.

 ‘Poseidon’. Labai ankstyva aitriųjų paprikų veislė. Vaisiai pailgi, smailėjantys, primena ragą, prinokę ryškiai raudoni, aštrūs. Jie vartojami kaip prieskoniai, gali būti konservuojami nepjaustyti, bet kurios nokimo stadijos. Ant vieno augalo išauga 20–25 vaisiai.

 ‘De Cayenne’. Vidutiniškai ankstyva aitriųjų paprikų veislė. Vaisiai pailgi, smailėjantys, prinokę tamsiai raudoni, aštrūs, apie 25–30 g svorio, vartojami kaip prieskoniai. Ant vieno krūmo išauga 20–25 vaisiai.

 ‘Jalapeno M’. Ankstyva, derlinga aitriųjų paprikų veislė. Vegetacijos periodas – 65–75 dienos. Vaisiai užauga iki 7,5–8 cm ilgio, sunokę būna raudoni. Kuo labiau jie sunokę, tuo aštresnio skonio.

 ‘Monanta’. Ankstyva veislė. Vaisiai sveria apie 160 g, sultingi, skanūs. Jie vartojami švieži, tinka konservuoti. Prognozuojamas derlius palankiomis augimo sąlygomis yra 10–15 kg nuo 20 augalų.

 ‘Sakura’. Vidutiniškai ankstyva veislė. Vaisiai sveria apie 80 g, ryškūs, sultingi, skanūs, vartojami švieži, tinka konservuoti. Vienas augalas užaugina apie 16 vaisių. Prognozuojamas derlius palankiomis augimo sąlygomis – 8–14 kg nuo 20 augalų.