Lysvių įrengimas. Ką reikia žinoti?
2016 m. 16 gegužės d.
Pavasaris ir kapstymasis darže – tarsi du neatsiejami dalykai. Sodinimo darbų pradžią paskelbė ir Antakalniečių bendruomenė, kuri susirinko į pirmąsias projekto „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ dirbtuves. Jų metu miestiečiai buvo supažindinti su pagrindiniais lysvių įrengimo etapais. Taigi, ką kiekvienas, susiruošęs įrengti lysves, turėtų žinoti?
„Geros lysvės įrengimas yra labai svarbus sėkmingo derliaus žingsnis. Žinoma, prieš tai reikia atlikti tam tikrus namų darbus. Pirmiausia, reikėtų apsispręsti, kokius augalus auginsite, išsiaiškinti tų augalų suderinamumą bei pasiruošti sėjomainos planą, kuris itin praverčia sodinant vienmetes daržoves. Antras etapas – išrinkti daržui/sodui geriausią vietą, kad ji būtų lygi, netrūktų natūralaus apšvietimo iš visų pusių. Na ir galiausiai reikėtų susidaryti sodinimo planą taip, kad kiekvienam augalui užtektų vietos, apgalvoti, kokios formos bus sodeliai. Rekomenduojama aukščiausius augalus sodinti šiaurinėje dalyje, žemesnius – viduryje, o žemiausius – pietinėje, kad visi galėtų gauti pakankamai saulės spindulių, – patarimais dalijasi dirbtuves vedusi sodo ir daržo prekių tinklo „Žalia stotelė“ prekių grupės vadovė Jolita Grigienė.
|
|
Projekto „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ pirmosios dirbtuvės
Atlikus namų darbus, galima pereiti prie svarbaus sprendimo – lysvių tipo pasirinkimo. Būtent nuo jo priklausys augalų priežiūros ypatumai ir augalų derlius. J. Grigienė išskiria kelis pagrindinius lysvių tipus ir jų įrengimo ypatumus:
Plokščiosios. Tai pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Dirvą sukasus, lysvės formuojamos laikantis bendrųjų rekomendacijų, o tarplysviai dažnai tiesiog suminami ar suvoluojami. Šis lysvių tipas rekomenduojamas lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūsta. Tokios lysvės tinka lanksčiam daržininkavimui, kai lysvių planas keičiamas kasmet.
Pakeltos. Jos populiarios tarp daržininkų, nes sukuria stiprų ir malonų tvarkos įspūdį, estetiškos, lengvai įsilieja į bendrą aplinką, jų priežiūra lengvesnė. J. Grigienė įžvelgia ir daugiau šio lysvių tipo privalumų: tokios lysvės žemė nemindoma, todėl ji nuolat puri, gerai sugeria drėgmę, kvėpuoja. Pakeltą lysvę lengviau pasiekti, matyti visą savo daržą, todėl paprasčiau planuoti, ką, kaip ir kur sodinti. Be to, šios lysvės mėgstamos ir dėl greitesnio dirvos įšilimo pavasarį. Įrenginėjant šią lysvę, pirmiausia reikia sumeistrauti lentas ir tokiu būdu „pakelti“ lysvę, tuomet ją pripildyti juodžemiu ar kita auginimo terpe bei ją pagerinti kompostu. Šių lysvių tipas naudingos vietovėse, kur dažnos liūtys ar sunki molinga dirva, nes jos greičiau išdžiūsta, minusas tik vienas – esant sausrai, jas būtina dažnai laistyti.
Pagilintos. Tokios lysvės Lietuvoje beveik nepraktikuojamos, bet itin tinka sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių, ieškantiems sprendimo dėl laistymo ir vandens taupymo. Tokių lysvių forma ir gylis pasirenkamas pagal daržininkų poreikius.
Šiltlysvė. Šis lysvių tipas – tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokių lysvių įrengimas aktualiausias pavasarį, siekiant užsiauginti ankstyvesnį daržovių daržą. Priklausomai nuo jų aukščio, atrodo labai estetiškai ir prie jų gali dirbti riboto darbingumo daržininkai. Šio tipo lysvių įrengimas prasideda nuo paaukštintos konstrukcijos (rėmo) įrengimo, kurios aukštis gali būti 0,5-0,7 m. Tada į šiltlysvės dugną klojamos susmulkintos šakelės, kurios maišomos su stambiomis daržo atliekomis (pvz., burokų lapai). Kiti sluoksniai: durpės maišytos su šviežiu mėšlu, nupjauta žolė, daržo žemė. Viršutinis sluoksnis turi būti derlingas daržo žemės ir komposto mišinys. Drėgmei palaikyti rekomenduojama įmaišyti drėgmę sugeriančių granulių. Yrant šioms medžiagoms susidariusi šiluma kyla į viršų ir sudaro daržovėms palankias sąlygas augti. Pavasarį tokias lysves galima apdengti agroplėvele.
Plokščiosios. Tai pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Dirvą sukasus, lysvės formuojamos laikantis bendrųjų rekomendacijų, o tarplysviai dažnai tiesiog suminami ar suvoluojami. Šis lysvių tipas rekomenduojamas lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūsta. Tokios lysvės tinka lanksčiam daržininkavimui, kai lysvių planas keičiamas kasmet.
Pakeltos. Jos populiarios tarp daržininkų, nes sukuria stiprų ir malonų tvarkos įspūdį, estetiškos, lengvai įsilieja į bendrą aplinką, jų priežiūra lengvesnė. J. Grigienė įžvelgia ir daugiau šio lysvių tipo privalumų: tokios lysvės žemė nemindoma, todėl ji nuolat puri, gerai sugeria drėgmę, kvėpuoja. Pakeltą lysvę lengviau pasiekti, matyti visą savo daržą, todėl paprasčiau planuoti, ką, kaip ir kur sodinti. Be to, šios lysvės mėgstamos ir dėl greitesnio dirvos įšilimo pavasarį. Įrenginėjant šią lysvę, pirmiausia reikia sumeistrauti lentas ir tokiu būdu „pakelti“ lysvę, tuomet ją pripildyti juodžemiu ar kita auginimo terpe bei ją pagerinti kompostu. Šių lysvių tipas naudingos vietovėse, kur dažnos liūtys ar sunki molinga dirva, nes jos greičiau išdžiūsta, minusas tik vienas – esant sausrai, jas būtina dažnai laistyti.
Pagilintos. Tokios lysvės Lietuvoje beveik nepraktikuojamos, bet itin tinka sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių, ieškantiems sprendimo dėl laistymo ir vandens taupymo. Tokių lysvių forma ir gylis pasirenkamas pagal daržininkų poreikius.
Šiltlysvė. Šis lysvių tipas – tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokių lysvių įrengimas aktualiausias pavasarį, siekiant užsiauginti ankstyvesnį daržovių daržą. Priklausomai nuo jų aukščio, atrodo labai estetiškai ir prie jų gali dirbti riboto darbingumo daržininkai. Šio tipo lysvių įrengimas prasideda nuo paaukštintos konstrukcijos (rėmo) įrengimo, kurios aukštis gali būti 0,5-0,7 m. Tada į šiltlysvės dugną klojamos susmulkintos šakelės, kurios maišomos su stambiomis daržo atliekomis (pvz., burokų lapai). Kiti sluoksniai: durpės maišytos su šviežiu mėšlu, nupjauta žolė, daržo žemė. Viršutinis sluoksnis turi būti derlingas daržo žemės ir komposto mišinys. Drėgmei palaikyti rekomenduojama įmaišyti drėgmę sugeriančių granulių. Yrant šioms medžiagoms susidariusi šiluma kyla į viršų ir sudaro daržovėms palankias sąlygas augti. Pavasarį tokias lysves galima apdengti agroplėvele.
Lysvės gali būti pačių įvairiausių formų – stačiakampės, apvalios, tačiau svarbiausia, kad jos būtų tokio dydžio, kad būtų galima pasiekti augalus. Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8–1 m, o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio. J. Grigienė pataria lysves formuoti nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių – taip išdėstytos lysvės gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos.
|
|
Projekto „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ pirmosios dirbtuvės
Daugiau naudingos informacijos apie sodininkystę / daržininkystę bus galima išgirsti kituose projekto „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ renginiuose. Artimiausi jų: balandžio 28 d. dirbtuvės apie vejos priežiūrą, gegužės 2 dieną – dirbtuvės apie rožių bei kitų gėlių auginimą, gegužės mėnesį taip pat vyks paruošiamųjų darbų šiltnamyje seminaras bei jau kelintus metus iš eilės sutraukianti būrį Antakalnio mikrorajono gyventojų „Kaimynų diena“. Daugiau informacijos apie renginius galima rasti čia.
Projektas „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ – tai Antakalniečių daržo bendruomenės ir sodo / daržo prekių tinklo „Žalia stotelė“ iniciatyva, kuria siekiama renginių dalyviams suteikti reikalingų žinių apie sodininkystę / daržininkystę, o tuo pačiu populiarinti ir daržo mieste idėją. Projekto organizatoriai įsitikinę, rankų sukišimas į žemę yra ne tik puiki atgaiva sielai, bet ir naudingas užsiėmimas, kuris suteikia galimybę užsiauginti savų daržovių, prieskonių.
