Medžio traukos paviliotas
Nors Artūrui dar nėra nė 40-ies, jis jau gana gerai žinomas skulptorius Pietų Lietuvoje. Menininko darbus daugiausia galima pamatyti Pietų Lietuvoje, Dzūkijoje, nemažai jų – ir Suvalkijoje, teko drožti ir Klaipėdoje, ir Biržuose. Ne vienas darbas likęs pasibaigus plenerams Vokietijoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Kai kurie darbai jau iškeliavę ir už Atlanto.
Gražiausi darbai – iš rąstų malkoms
Visi stambieji drožėjo darbai yra gaminami iš kietos ąžuolo medienos, o štai mažesniems meistras renkasi minkštesnę liepą. „Štai lietuvis iš Amerikos užsakė paveikslą Verbų sekmadieniui, kuriame turi būti atvaizduotas Dievo Prisikėlimas. Šis paveikslas prieš Velykas išskris už Atlanto ir bus padovanotas vietinei bažnyčiai, pastatytas ant altoriaus.“
Artūras kažkada skaičiavęs, kiek jau yra išdrožęs darbų, vėliau pametė skaičių. Dabar sako, kad reikėtų atsisėsti ir rimtai paskaičiuoti, o kol kas šypsodamasis tarsteli, kad jau ne vienas miškavežis išdrožtas.
Medieną savo skulptūroms Artūras mieliau renkasi iš rąstų, kurie yra skirti malkoms. „Man visokie kreivi, netiesūs labiau patinka, tiesą pasakius, iš tiesaus medžio man sudėtinga kažką gražaus išdrožti. Ypač gyvūnus, įdomesnių formų personažus. Kartais pati forma tarsi sufleruoja, kas iš to medžio bus, ten jau kaip ir viskas paruošta, tik išmėtei, ko nereikia, ir jau turi. Sakraliniam personažui, žinoma, jau reikia tiesesnės medienos“, – sako vyras.
Drožiant reikia jėgos. Darbui su ąžuolu, pasak Artūro, tinka ir ne tokie aštrūs įrankiai, o štai dirbant su liepa reikalingi labai aštrūs, tiesiog idealūs įrankiai, kitaip jie neklauso, piešia, o ne drožia. Geras įrankis medžiu slysta kaip per sviestą. „Man geriausiai dirbasi, kai lauke lyja, sninga, taip pat vakare. Aš – pelėda, todėl vakarais verda pagrindinis darbas, o štai ryte darau viską, kad tik nereikėtų dirbti, – šluoju, tvarkau medieną, stakles pasiremontuoju. Vakare jau imuosi drožybos“, – pasakoja skulptorius.
Česlava Deinarovič