Mėlynas vidurvasaris
Liepos viduryje pražysta plačvarpiai. Plačiai atsivėrę mėlyni varpeliai pastebimi tiek natūralistiniuose gėlynuose, tiek ir tradiciniuose darželiuose. Šiuo metu plačvarpiai nėra mados viršūnėje, bet nereikėtų jų užmiršti. Šie augalai yra tikrai patrauklūs ir nereiklūs.
Kai sprogs balionėliai
Balloon flower – tokį augalo vardą rasite daugelyje informacijos šaltinių. Nors žiedai labai panašūs į katilėlių, pumpurai – tikri balionėliai. Prieš pat išsiskleisdami jie būna beveik apvalūs, su vos įžiūrimomis briaunomis prie vainiklapių kraštelių. Jei matote tokius, vadinasi, liko vos kelios dienos ir plačvarpiai parodys plačius žiedus.
Plačvarpių, priešingai nei daugelio katilėlių, žiedai nukreipti į šonus ir gerai matomi. Po vidurvasario jie gali tapti pagrindiniais gėlyno augalais, šviesia mėlyna spalva užpildančiais žalumos plotus.
Plačvarpiai kilę iš Tolimųjų Rytų, Rytų Kinijos, Korėjos ir Japonijos. Auga laukuose, kalnų pievose ir šlaituose. Viena geriausių savybių – jie tikrai nereiklūs, neblogai ištveria trumpas sausras ir žiemos šalčius.
Rūšies augalams būdingi platūs mėlyni žiedai, kartais pasitaiko ir baltų. Veislių yra nedaug. Jų augalai gali žydėti baltais, rožiniais ar mėlynais žiedais, pasitaiko turinčių dvigubus vainikėlius. Veislės skiriasi stiebų aukščiu ir šakotumu.
Jau vien dėl paprastos priežiūros plačvarpius reikėtų sodinti dažniau. Juos turėtų pamėgti užimti žmonės, kurie neturi laiko nuolat rūpintis ir prižiūrėti gėlynus.
Plačvarpius geriausia sodinti mišriuose gėlynuose, rabatėse su rudbekijomis, baltagalvėmis, ežiuolėmis, kraujažolėmis, šiušelėmis, kraujalakėmis, veronikūnais.
Trūkumų nerasite
Vidutinio aukščio plačvarpių stiebai auga vertikaliai, pakankamai tvirti. Jokių atramų, kuolelių jiems nereikia.
Šie augalai neturi atžalų, pasodinti numatytose vietose auga ilgai, neplinta ir nenustelbia kaimynų.
Tvirtos mėsingos šaknys įsiskverbia giliai į dirvožemį ir patikimai laiko augalus.
Žydėjimas tęsiasi pakankamai ilgai – apie mėnesį. Peržydėję žiedai nebyra.
nusidažo rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje.
Rūta Beltienė
„Pixabay“ nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. rugpjūčio mėnesio numeryje.
