Mikonių malūnas
 |
Vasilijus kilęs iš pasiturinčios šeimos: jo tėvas turėjęs 45 ha žemės, iš kurios 15 ha palikęs Vasilijui. Malūnininkas jis buvęs nagingas. Be malimo, žemdirbystės, kurios darbams paspartinti turėjęs kuliamąją mašiną, jis darbavosi ir su metalu savo kalvėje. Vėju malta dvejomis girnomis, vienomis – prastu malimu, kitomis – ir pikliuodavo. Kepurę gręždavo grąžulu, naudodamas gervę. Audinį sparnų burėms ausdavusios šeimos moterys namuose.
Pokario metais Vasilijus piktadarių buvęs nušautas tiesiai per namų duris, net nespėjus jų atidaryti. Tačiau malūnas nesustojo – malimo darbus tęsė Dementijus Ščetilnikovas. Vėju malta dar ir po karo. Susikūrus ,,Draugystės“ (vėliau pavadintam ,,Lenino“) kolūkiui, buvo malama iš pradžių pastačius dyzelinį variklį, vėliau – naudojant traktorių. Kolūkio laikais malė Jonas Meškauskas, vėliau – Timofiejus Ščetilnikovas. Nustota malti apie 1974 m.
Zenonas Baubonis, Dovilė Ryla
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ lapkričio numeryje.
