Moters išglostyti akmenys
2016 m. 7 lapkričio d.
Žvirgždėnų kaime, Daugų seniūnijoje (Alytaus rajonas), gyvenantys Laima ir Arūnas Makauskai sau ir savo vaikams namus sukūrė iš begalinės kantrybės, atidumo ir didelio kruopštumo. Mes, žengdami pro menamą sodybos ribą ir atsidūrę jos erdvėse, labai greitai supratome, kad lygiai tiek pat erdvės, šilumos ir gėrio yra abiejų šeimininkų širdyse. Šiam gėriui ir mikliems šeimininkės pirštams pasiduoda net akmenys…
 |
Ko tik neprimeistravo Laimos rankos per 13 darbo su akmenimis metų… Dzūkiškai užsispyrusi moteris kiekvienam akmenėliui ieško tik jam skirtos vietos, sukinėja vienaip ir kitaip, kol akmuo pritampa. Tada savo pirštais apglosto ir užglaisto visus tarpus ir sulieja vieną akmenį su kitu į bendrą visumą. Taip ir gimsta sienos, pertvaros, atraminės sienutės, židiniai, pamatai, akmeniniai voljerai šunims…
Laima ir Arūnas susipažino Balbieriškyje. Tuo metu ten besimokiusį brolį atvažiavusi aplankyti Laima sutiko pas jį savo būsimą vyrą. Artūras su Laimos broliu kartu mokėsi, vėliau tarnavo armijoje. Jam sugrįžus, juodu vėl susitiko. Nuo to laiko užsimezgė draugystė, kuri pasibaigė vestuvėmis. „Mes abu su vyru – vėtyti, mėtyti, – sako Laima. – Tėvai – tiek mano, tiek jo – negyveno pastoviai vienoje vietoje, vis kraustydavosi.“
Kai jaunieji susituokė, kurį laiką gyveno bute, ten jiems gimė ir vaikai. „Kaip planavome tris vaikus, taip ir gimė, net eiliškumas toks, kokio norėjome, – juokdamasi sako Laima. – Vardus taip pat suplanavome: berniukui – iš A raidės, kadangi tėvo vardas iš A, mergaitei – iš L, kadangi mano iš L, o trečiam sūnui davėme vardą iš M raidės, kadangi taip prasideda mūsų pavardė. Visas šias šeimos raides įamžinome. Nagingi kalviai pagamino raides ir medį, kuris dabar stovi mūsų kieme, ant akmens. Ąžuolo lapai ir gilės virš raidžių, ant akmens, reiškia stiprybę, nes iš tikrųjų labai sunku mums jauniems buvo prikelti šią sodybą naujam gyvenimui. Šalia, ant kito akmens, yra obelis ryškiomis šaknimis – ji irgi simbolizuoja jėgą, kaip jai sunku buvo prasikalti uolose. 5 obuoliai – visa mūsų šeima. Ateityje ant medžio nutūps ir paukštelis, kuris simbolizuos išskrendančius ir parskrendančius vaikus.“ Šiais metais sidabrines vestuves atšventusi šeima džiaugiasi vienas kitu. Arūnas sako: „Mano žmona – lyg nušlifuotas deimantas“.
Laima ir Arūnas susipažino Balbieriškyje. Tuo metu ten besimokiusį brolį atvažiavusi aplankyti Laima sutiko pas jį savo būsimą vyrą. Artūras su Laimos broliu kartu mokėsi, vėliau tarnavo armijoje. Jam sugrįžus, juodu vėl susitiko. Nuo to laiko užsimezgė draugystė, kuri pasibaigė vestuvėmis. „Mes abu su vyru – vėtyti, mėtyti, – sako Laima. – Tėvai – tiek mano, tiek jo – negyveno pastoviai vienoje vietoje, vis kraustydavosi.“
Kai jaunieji susituokė, kurį laiką gyveno bute, ten jiems gimė ir vaikai. „Kaip planavome tris vaikus, taip ir gimė, net eiliškumas toks, kokio norėjome, – juokdamasi sako Laima. – Vardus taip pat suplanavome: berniukui – iš A raidės, kadangi tėvo vardas iš A, mergaitei – iš L, kadangi mano iš L, o trečiam sūnui davėme vardą iš M raidės, kadangi taip prasideda mūsų pavardė. Visas šias šeimos raides įamžinome. Nagingi kalviai pagamino raides ir medį, kuris dabar stovi mūsų kieme, ant akmens. Ąžuolo lapai ir gilės virš raidžių, ant akmens, reiškia stiprybę, nes iš tikrųjų labai sunku mums jauniems buvo prikelti šią sodybą naujam gyvenimui. Šalia, ant kito akmens, yra obelis ryškiomis šaknimis – ji irgi simbolizuoja jėgą, kaip jai sunku buvo prasikalti uolose. 5 obuoliai – visa mūsų šeima. Ateityje ant medžio nutūps ir paukštelis, kuris simbolizuos išskrendančius ir parskrendančius vaikus.“ Šiais metais sidabrines vestuves atšventusi šeima džiaugiasi vienas kitu. Arūnas sako: „Mano žmona – lyg nušlifuotas deimantas“.
Česlava Deinarovič
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ lapkričio numeryje.
