Namai fermos gyvūnams

Apie kačių ar šunų prieglaudas girdėjome daugelis, o štai apie namus fermos gyvūnams, tikriausiai, numanome retas. Tačiau mes tokius atradome! Pasakojame apie šių ypatingų namų įkūrėjus ir kasdienybę, vargus ir veiklos teikiamą džiugesį.

Fermos gyvūnų namų šeimininkai – Viktorija ir Edvardas. Žodis „namai“ čia yra esminis: tai – toli gražu ne prieglauda: „Mes neturime prieglaudos. Prieglaudos viena iš pagrindinių paskirčių – ieškoti gyvūnams nuolatinių namų. O mes suteikiame gyvūnams nuolatinius namus: patekę pas mus, jie gyvens čia visą savo gyvenimą“, – sako Viktorija.

Racione neliko mėsos ir pieno produktų

Viktorija ir Edvardas, kiek save pamena, visada mylėjo gyvūnus. Viktorija, būdama 19 metų, pradėjo aktyviau gelbėti gyvūnus iš gatvių, savanoriauti gyvūnų globos organizacijose, kurios tada Lietuvoje dar tik kūrėsi, organizuodavo koncertus, akcijas gyvūnų teisių temomis, Tauragėje įsteigė „Lesės“ filialą. Veikli mergina, atsisakiusi visų gyvūninės kilmės produktų, kelerius metus svajojo apie saugius namus fermos gyvūnams: Amerikoje tokių yra labai daug, kai kurie iš jų gyvuoja jau 25–30 metų. Kadangi Viktorija visuomet labai mėgo gyvūnų draugiją ir norėjo padėti, jos manymu, labiausiai žemėje skriaudžiamiems – fermos – gyvūnams, merginai su draugu Edvardu natūraliai atėjo mintis įkurti „Tris paršelius“.

Edvardas nuo pat mažumės gelbėdavo gyvūnėlius kieme, statydavo jiems namelius. „Ryšys tarp gyvūnų ir maisto vienu metu tarsi išsitrynė. Būdamas vaikas, nežinojau, kad valgau tuos pačius gyvūnus, kuriuos myliu ir su kuriais stengiuosi nepraleisti progos nusifotografuoti. Vėliau, sulaukus dvidešimties, atsitikus nelaimei šeimoje, ėmiau daugiau keliauti, mąstyti apie sveikesnį gyvenimo būdą. Atsisakiau alkoholio, cigarečių, o vėliau – ir mėsos“, – pasakoja vyras.

Sutikęs Viktoriją ir gavęs informacijos apie siaubą, kurį gyvūnai patiria skerdyklose ir fermose, Edvardas nustojo valgyti kiaušinius ir pieno produktus. Visą gyvenimą pragyvenęs Vilniuje, vaikinas ėmė svajoti apie gyvenimą gamtoje, sodyboje, ramybėje. Gyvenime atsiradus Viktorijai ir gimus idėjai įkurti „Tris paršelius“, susiformavo poreikis ieškoti sodybos. „Netikėtai radome šią vietą – čia dabar gyvename ir vykdome veiklą, – sako Viktorija. – Šiuo metu beveik visas mano laikas skirtas „Trims paršeliams“.