Namai, kurių nesinori palikti

Vasara – laikas jūrai ir jos bangų ošimui, žolynų, glostomų vėjo, šnarėjimui kopų užuovėjoje, saulės šokiams ant vandens. Dažnam tai yra atostogas menantys atributai, be kurių neįsivaizduojamas šiltasis metų laikas. O kaip atrodo ilgesnis pasibuvimas tokioje aplinkoje? Apie Svencelėje esantį vasarnamį, skirtą šeimos poilsiui ir jau tampantį antraisiais namais, kalbamės su Diana. Klaipėdos rajono savivaldybėje ir Kuršių marių pakrantėje, šalia Svencelės miško bei pelkės esančiame kaime, dar nuo 2018–2019 metų kuriama gyvenvietė ant vandens su privačiu uostu ir kanalų tinklu.

Diana su vyru Arnoldu namus Svencelėje statėsi kaip poilsio namus ir vasarnamį, kur galima atvažiuoti vasaroti ar pabėgti iš miesto triukšmo savaitgaliui. Tačiau pora prisipažįsta, kad ramybės ir kerinčių gamtos vaizdų užburti, šioje vietoje su šeima pabandė pagyventi ir ilgesnį laiką. Diana su Arnoldu augina du vaikus – Preilą ir Narą, 6 ir beveik 5 metų amžiaus. Jiems labai patinka vasaroti ir ilsėtis Svencelėje. Ten esantį šeimos poilsiui skirtą modernų vasarnamį vaikai vadina tiesiog „namuku“. Diana su vyru šiuos namus taip pat vadina „namuku“ ir priduria: „Matyt, tai sufleruoja jo architektūra – tradicinis, nedidelis skandinaviškas dvišlaitis namas su erdviais langais, įsitaisęs su metų laikais besikeičiančio pasakiško grožio peizaže“. Beje, abu sodybos šeimininkai yra susiję su statyba bei interjero dizainu. Arnoldas jau ilgus metus dirba statybų, apdailos ir renovacijų srityje, o Diana specializuojasi vidaus darbuose – interjero dizaine, patalpų dekoravime ir pan. Gerai susipažinę su minėtų sričių specifika bei ypatumais, jie nuo pat pradžių žinojo, kokias medžiagas rinksis namo įrengimui, kokių sprendimų vengs. Būstas turėjo ne tik atitikti jaunos šeimos poreikius, bet ir būti komfortiškas bei praktiškas. Namo erdvės ir jų apdailos akcentai atspindi jūros temą.

Lietuviškoji Venecija

Diana atvirauja, kad Svencelę, kartais vadinamą lietuviškąja Venecija, su šeima atrado gerokai seniau, kai šis unikalus mūsų šalies kampelis dar niekam, išskyrus jėgos aitvarų entuziastus, nebuvo žinomas. Tuomet nuo horizonto iki horizonto čia buvo tik laukai ir pievos. Ypatingos klimato sąlygos – palankios krypties vėjas ir seklus vanduo – į šią vietą traukte traukė sportininkus iš visos Lietuvos. Kuršių marios puikiai tiko kaitavimo pratyboms. „Taip ir mes atradome tuometinę, laukinę Svencelę. Per pastaruosius 10 metų ji užaugo ir neatpažįstamai pasikeitė“, – sako Diana ir priduria, kad gyvenimas čia ypatingas – dienas praturtina gražiausi ilgiausių vasaros vakarų saulėlydžiai į Negyvąsias kopas, peizažą užpildo migruojantys paukščiai bei mažesni ar didesni laiveliai, skrodžiantys marias, ir išskirtinė bendruomenė.

Laukinės gamtos įkvėpti namai

Unikalios sodybos šeimininkai, su meile žvelgdami į savąjį „namuką“, prisimena, kaip įsigijus sklypą, visi šios teritorijos namų valdos savininkai pritarė vienodos koncepcijos ir architektūros namų statybai. Bendru susitarimu buvo apibrėžtas ne tik pastatų dydis, bet ir jų išorės apdaila bei kraštovaizdžio ypatumai (jokių gėlynų, sodų ar tvorų ir pan.). Toks griežtas minimalizmas bendruomenei padėjo užtikrinti kvartalo harmoniją su gamta. Kita vertus, jos stichijos – kasdien lankantis vėjas, vanduo ir miškas su draustiniais pašonėje – tarsi pačios sufleravo pastatams ir visai aplinkai taikytiną sinergijos su gamta standartą. Jaunai šeimai ši koncepcija buvo labai artima ir priimtina. Ji Dianos bei Arnoldo namuose įkvėpė ir minimalistinio stiliaus interjerą su meistriškai integruotomis natūraliomis medžiagomis, padedančiomis sukurti itin jaukias ir patogias erdves.

Tekstas – Jolantos Ružinskaitės. Nuotraukos – autoriaus.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2024 m. liepos  mėnesio numeryje.