Namų detektyvas: pelėsis

Pelėsis yra grybas – truputį mūsų akiai neįprastas, nes siūlinis, be aiškios formos vaisiakūnio, kokį turi, pvz., baravykai ar voveraitės, bet vis dėlto grybas. Pelėsis ant paviršių formuojasi plonu pūkuotu voratinkliniu grybienos sluoksniu (arba dėmėmis). Priklausomai nuo pelėsinio grybo rūšies, pūkeliai gali būti pilki, žalsvi, juodi, melsvi… Tų pūkelių viršūnėlėse – visa galybė mikroskopinių subrendusių sporų, kurios nuo menkiausio vėjelio dvelktelėjimo ar krestelėjimo pakyla į orą ir ten sklando, kol kur nors nutupia, įsitaiso, o tada, jei tik sąlygos palankios, vos per kelias valandas sudygsta – išaugina naują pelėsio koloniją. Sporas gali pernešti ir žmogus (ant savo drabužių, batų, įrankių), naminiai gyvūnai, graužikai, paukščiai.
Beje, pelėsio sporos, turinčios itin tvirtą apvalkalą, joms tinkamų sąlygų sudygti gali palaukti net iki keliasdešimties metų: jos kuo puikiausiai pakenčia sausrą, šaltį, didesnį nei 100° C karštį… O šių sporų, pasirodo, yra bemaž visur aplink mus. Tad kodėl pats pelėsis atsiranda ne visur?

Kristina Bykovienė

Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ spalio numeryje.