Natūralistinis želdinimas: ką reikia žinoti?

Natūralistinis želdinimas vis labiau populiarėja Lietuvoje. Apie jį nemažai rašoma, kalbama. Vis dažniau natūralistiniai gėlynai kuriami tiek privačiuose kiemuose, tiek viešose erdvėse.

Ką turime žinoti ketindami įrengti natūralistinį gėlyną?

Yra keli pagrindiniai žingsniai, lemiantys kokybišką natūralistinio (ir bet kokio kito) želdyno įrengimą.

*Esamų sąlygų, situacijos įvertinimas (aplinkinis kraštovaizdis, dirvožemio tipas, derlingumas, drėgmė, apšvietimas ir kt.).

*Pasirengimas, projektavimas.

*Dizaino ir augalų parinkimas, atsižvelgiant į esamą situaciją ir žmogaus poreikius.

Be to, noriu išskirti kelias sąlygas, kurios yra svarbios, norint išvengti esminių klaidų ir tolesnio kokybiško augalų augimo.

*Dirvožemio tipo nustatymas (struktūra, fizinės savybės, humusingumas, rūgštingumas ir kt.).

*Gerai išvalyta dirva. Likus daugiamečių piktžolių, pavyzdžiui, varpučių ar garšvų, šaknų, gėlynas pasmerktas jų antplūdžiui, nes užsodinus plotą labai sunku (beveik neįmanoma) išnaikinti.

*Žemė po statybų suminta ir jos paviršiuje buvęs molis iškastas klojant pamatus. Tai didelė problema, nes sklypų savininkams ir želdintojams tenka gaivinti dirvožemį.

*Paviršinio ir gruntinio vandens lygio įvertinimas.

Atsižvelgus į visas sąlygas ir tinkamai pasirengus laukia kitas, pats įdomiausias etapas: augalų parinkimas, kompozicija, dizainas.

Svarbu žinoti augalų įnorius

Augalų įvairovė be galo didelė. Natūralistinis gėlynas – tai gyva ekosistema. Augalai auga, plečiasi, konkuruoja tarpusavyje. Tad kuriant gėlyną labai svarbu atsižvelgti ne vien į jų dekoratyvumą, bet ir į biologines savybes: augimo intensyvumą, plėtimąsi, užsisėjimą, šaknų sistemą, konkurencingumą, tarpusavio dermę, ilgaamžiškumą, drėgmės, dirvožemio struktūros, apšvietimo poreikį. Šie reiškiniai lemia, kokius augalus derinsime, kokiais atstumais sodinsime.

Įrengus gėlyną, siekiant jo sėkmingo gyvavimo ir mus tenkinančio vaizdo, reikėtų stebėti augalų augimą ir esant reikalui įsikišti. Besiplečiančius – sumažinti, užsisėjusius – iškasti, sunykusius – keisti naujais. Tokio gėlyno visai be priežiūros palikti nederėtų. Dar nepaminėjau pavasarinio apmirusios antžeminės augalų dalies šalinimo, piktžolių ravėjimo. Nuo to niekas nėra apsaugotas. Visgi siekiant, kad gėlynui reikėtų kuo mažiau priežiūros ir žmogaus įsikišimo, svarbu atidžiai parinkti augalų derinius pagal dirvožemį, aplinkos sąlygas. Vieni yra trumpaamžiai, gyvena 1–2 metus, kiti – vidutinės gyvenimo trukmės (3–6 metai), treti laikomi ilgaamžiais, jei gyvuoja 10 ir daugiau metų. Taigi po 1, 3 ar 6 metų pokyčiai vyks ir gėlyną teks atnaujinti arba stebėti, kaip tai padarys patys augalai. Labai gerai pažįstant augalus, galima derinti trumpaamžius, vidutinės trukmės bei ilgaamžius ir sukurti ekosistemą, kuri gyvuos savarankiškai. Tik reikia stebėti besikeičiantį vaizdą ir augalų įvairovę.

Unsplash nuotr.