Ne kiekviena uoga valgoma II
Tęsiame temą apie uogas, kurių į burną dėti nereikėtų.
Juodžolės subrandina klastingas uogas!
Klastinga juodžolių (Actaea spicata) magija. Tai vėdryninių šeimos atstovai, dar vadinami juodšaknėmis, kiauluogėmis. Jie yra daugiamečiai, 40–70 cm aukščio, storais, trumpais juosvai rudais šakniastiebiais. Stiebas paprastai būna vienas, stačias, šakotas. Lapai neproporcingai dideli, dantytais krašteliais, išsiskleidę lygiagrečiai virš dirvos, todėl sugeria daugiau išsklaidytos šviesos. Jie labai gražūs, primena šeivamedžio lapus.
Juodžolės dažniausiai veša pavėsinguose lapuočių miškuose, mėgsta drėgnas, kalkingas, molio dirvas. Nereikėtų stebėtis išvydus jas gėlyne ar sode. Dekoratyvinių augalų mėgėjai vertina baltąsias ir raudonąsias juodžoles.
Gražias, truputį karstelėjančias, beveik beskones, susitelkusias kekėmis juodas uogas augalai subrandina rugpjūčio mėnesį. Jos sultingos, sultys raudonai violetinės, gausu sėklinių grūdelių. Uogos vilioja paukščius (taip ir išplinta). Visame augale gausu alkaloidų ir saponinų.
Apsinuodijus juodžolėmis vemiama, viduriuojama, jaučiamas silpnumas. Šie augalai nemaloniai kvepia, gyvuliai jų beveik neėda. Dažniau juodžolės sutrikdo avių, uogos naminių paukščių virškinimą. Žolininkai jas vartoja kaip homeopatinę priemonę nuo kai kurių ligų. Iš uogų ir šaknų anksčiau gamindavo juodą rašalą, juodus dažus. Iš jaunų lapelių, šakniastiebių išgaunami raudoni dažai.
Pakalnučių uogos pavojingos sveikatai!
Gegužės mėnesį pražysta miško gražuolės pakalnutės (Convallaria majalis). Tai bene labiausiai visoje Lietuvoje paplitę 15–25 cm aukščio daugiamečiai žoliniai augalai, kurių gražūs lapai ir kvapnūs balti žiedai, tarsi porcelianiniai varpeliai. Nešame juos iš miško glėbiais, sodiname darželiuose nepaisydami, kad tas grožis kartais apgaulingas.
Visose antžeminėse augalo dalyse yra karčiųjų medžiagų – glikozidų, kurie labiausiai veikia širdį. Žiedai didelio pavojaus nekelia, bet paragavus uogų gali sutrikti širdies ritmas, padidėti kraujospūdis, spengia galva, vemiama. Beje, nerūpestingai išmesta pakalnučių puokšte gali apsinuodyti gyvuliai. Tačiau šiuos augalus noriai ėda dėmėtieji elniai. Pakalnučių eterinis aliejus labai vertinamas parfumerijos pramonėje. Jis yra vienas iš geriausių kvepalų komponentų.
Pixabay nuotr.
