Nematomi artojai – sliekai
2016 m. 5 rugsėjo d.
Jau seniai įrodyta, kad skaidant organines atliekas, praturtinant dirvožemį humusu ir cheminiais elementais daugiausia darbo tenka mikroflorai ir sliekams. Pastarieji yra derlingumo garantas, o jų skaičius priklauso nuo organinių medžiagų kiekio.
 |
Jų yra visur
Sliekai gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, nors, dėl klimato atšilimo vis didesniems jos plotams vasarą išsivaduojant nuo ledo dangos, ši informacija gali būti pasenusi. Skirtingų šaltinių duomenimis, pasaulyje suskaičiuojama apie 170 sliekų rūšių, Europoje – 35, Lietuvoje (žr. www.lt.wikipedia.org) – 15, bet į jų skirtumus nesigilinsime, aptarsime tik bendrybes. Visi yra tikri naktinėtojai, gyvenimą praleidžia po žeme rausdami urvus, į paviršių išlįsdami tik naktį ar po smarkaus lietaus, kad neuždustų. Ypač dideli sliekai gyvena Australijoje – net 2,5 m ilgio. Mūsiškiai kuklesni – 8–15 cm, rečiau 40 cm ilgio individai.
Sliekai gyvena apie 10 cm gylyje, bet nusistovėjus sausiems orams, prieš žiemą, gali įsirausti į 1,5 m ar dar giliau. Jų urvai – tai ilgi, siauri kanalai. Jie gale praplatėja – juk reikia kažkaip apsisukti, nusprendus grįžti. Sliekai yra hermafroditai. „Lytinė sistema išsidėsčiusi kūno priekyje, turi balnelį, kuris reikalingas dauginimuisi. Slinkdamas balnelis surenka kiaušialąstes ir spermatozoidus, išskiria baltymines medžiagas, iš kurių formuojasi kokonas, kuriuo minta embrionai. Kokonas nuslenka nuo slieko, ir jame vystosi nauji individai“, – rašoma www.lt.wikipedia.org.
Sliekai gyvena apie 10 cm gylyje, bet nusistovėjus sausiems orams, prieš žiemą, gali įsirausti į 1,5 m ar dar giliau. Jų urvai – tai ilgi, siauri kanalai. Jie gale praplatėja – juk reikia kažkaip apsisukti, nusprendus grįžti. Sliekai yra hermafroditai. „Lytinė sistema išsidėsčiusi kūno priekyje, turi balnelį, kuris reikalingas dauginimuisi. Slinkdamas balnelis surenka kiaušialąstes ir spermatozoidus, išskiria baltymines medžiagas, iš kurių formuojasi kokonas, kuriuo minta embrionai. Kokonas nuslenka nuo slieko, ir jame vystosi nauji individai“, – rašoma www.lt.wikipedia.org.
Violeta Gražutienė
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Sodo spalvos“ rugpjūčio numeryje.
