Paprastosios portulakos – ir gėlės, ir daržovės, ir prieskoniai
Archeologai tvirtina, kad portulakoms ne mažiau nei 4 000 metų. Tėvynė – Vakarų ir Vidurio Azija, iš kur jos per Egiptą pateko į Vakarų Europą. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad stebuklingos karališkosios daržovės galinčios apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Jas vertino ne tik kaip prieskonius, bet ir kaip daržoves. Portulakas valgė Australijos aborigenai. Viduramžiais jos augintos Indijoje, Anglijoje. Vėliau šie augalai buvo primiršti.
Paprastoji portulaka (Portulaca oleracea L.) – vertinga prieskoninė daržovė. Priklauso (Portulacaceae) portulakinių šeimai. Tai 10–30 cm aukščio vienmetis lapinis augalas šliaužiančiais stiebais, stambiais, mėsingais, apvaliais žaliais su rausvu violetiniu atspalviu lapais ir geltonais, baltais ar tamsiai raudonais žiedeliais. Jis ilgai puošia gėlyną. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio, todėl dažniau paprastoji portulaka, kaip ir didžiažiedė, auginama gėlyne.
Auginamos panašiai kaip salotos
Ankstyvam derliui portulakos sėjamos į daigams skirtą substratą daigynėlyje (dėžutėje ar lovelyje). Sėklos labai smulkios, žemėmis užžerti nereikia, pakanka prispausti. Sudygsta per 10–14 dienų. Lysvėje tarp augalų paliekami 15 cm tarpai, tarp eilių – 20–25 cm. Gegužės mėnesio viduryje, po šalnų, galima sėti tiesiai į dirvą.
Geriausiai portulakos auga derlingoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Stori stiebai sukaupia daug vandens, todėl augalai pakelia trumpalaikes sausras. Jie auga labai greitai. Ypač vešlios portulakos būna šiltą, lietingą vasarą. Sausesniu oru naudinga palieti.
Po trijų savaičių žalumynus galima vartoti. Tik jauni, nepradėję žydėti portulakų stiebai ir lapai būna skanūs: truputį rūgštoki, sūroki, šiek tiek primena riešutus. Vėliau žydinčių augalų stiebai ir lapai sukietėja, įgauna kartumo. Maistui stiebus patartina pjauti šiek tiek virš žemės. Galima nupjauti visus lapus, paliekant tik du apatinius, kad augalai atželtų. Geriau visą vasarą kas 4 savaites pasisėti naujų portulakų.
Vertingi jauni augalai
Paprastųjų portulakų lapuose yra 5–9 proc. sausųjų medžiagų, gausu angliavandenių (sacharidų), daug C, E, PP, B grupės vitaminų, karotino, mineralinių medžiagų. Augalai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Liaudies medicinoje jie vartojami nuo diabeto, sutrikus inkstų veiklai. Sultys žadina apetitą, skatina virškinimą. Portulakų gličiosios sudėtinės medžiagos veiksmingos sergant gastritu.
Jaunų lapų galima maišyti į salotas, sriubas, troškinius, gardinti sumuštinius, varškę, kiaušinienę, padažus. Juos tinka vartoti kaip garnyrą mėsos patiekalams. Žiedeliais puošiami kepiniai.
Pixabay nuotr.
