Paprikos – pomidorų pusseserės
Iš Amerikos kadaise atgabentos bulvės tapo mūsų antrąja duona, pamėgome pomidorus, o dabar – ir paprikas. Šios daržovės priskiriamos bulvinių šeimai.
Vienmetės paprikos (Capsicum annuum L.) yra du porūšiai – saldžioji ir aitrioji. Ryškiai raudoni, oranžiniai, balti, rudi ar violetiniai su juodu atspalviu saldžiųjų paprikų vaisiai stambūs, nekartūs. Jas auginame dažniau. Šias paprikas tik iš dalies galima vadinti saldžiosiomis, nes cukraus turi vos 5 proc. (pomidorai – 6 proc., morkos – 7 proc.).
Paprikose vitamino C yra daugiau nei pomidoruose, citrinose ir beveik tiek pat ar daugiau nei juoduosiuose serbentuose. Vitaminai išlieka ir verdant, konservuojant. Gausu karotino, B grupės E, P vitaminų, cukraus, kalio, natrio, kalcio, fosforo, geležies, sieros ir kt. Vieną ar du vaisius suvalgęs žmogus gauna visos paros biologiškai aktyvių medžiagų normą. Vitaminų C ir P derinys, raudonai dažantis liuteolinas suteikia ypatingos gydomosios galios – stiprina kraujagyslių sieneles, stabdo vėžio vystymąsi. Saldžiųjų paprikos stiprina atmintį, imunitetą, padeda įveikti nuovargį, dažnus peršalimus, sąnarių skausmus, gerina apetitą. Jų sultys rekomenduojamos sutrikus plaukų, nagų augimui, odos liaukų (riebalų ir prakaito) veiklai, sergant cukriniu diabetu. Odos pigmentines dėmes gerai panaikina paprikų ir morkų sulčių mišinys. Specifinį aromatą vaisiams suteikia eteriniai aliejai, skonį – alkaloidas kapsicinas. Aitriosios ir saldžiosios paprikos skiriasi tik kapsicino kiekiu.
Plačiau apie tai, ką verta žinoti paprikas, skaitykite sausio „Sodo spalvų“ numeryje.
