Paslaptingas plėšrūnų pasaulis
Kad ir kiek ilgai stebėtume vabzdžius gaudančius augalus, vis nenustojame jais žavėtis. Ąsotėlius primenantys lapai, savitos spalvos ir nuostabi reakcija į menkiausią prisilietimą. Kokia nuostabi yra gamta, skatinanti ypatingų formų vystymąsi!
Žavingosios amerikietės
Saracėnijos natūraliai paplitusios JAV rytinėje dalyje, plačiai pietinėse ir rytinėse Kanados provincijose. Tai daugiamečiai žoliniai augalai, turintys trumpus požeminius šakniastiebius ir glaudžia spirale ant trumpučių stiebų išsidėsčiusius įspūdingus lapus.
Lapai būna išlinkusių ąsotėlių, stačių siaurų vamzdelių ir piltuvėlių formos. Tai gyvos gaudyklės, viduje apie ¼ užpildytos įvairių fermentų turinčiu skysčiu.
Gaudydamos vabzdžius saracėnijos apsirūpina papildomomis maisto medžiagomis, kurių labai trūksta skurdžiuose pelkių dirvožemiuose. Privilioti vabzdžius padeda saldus, lipnus ir kvapus lyg nektaras lapų skystis.
Visos saracėnijos auga šlapiose pelkėtose vietose, kur substratas – rūgščios, stokojančios maisto medžiagų durpės. Tokiuose pelkynuose kitų augalų nedaug, tad šešėlio niekas nemeta, beveik visą dieną jos būna saulėje.
Jei pažvelgsite į žemėlapį, pamatysite, kad minėtos teritorijos yra vidutinio klimato juostoje. Tad vasaros būna panašios į mūsiškes, o žiemą temperatūra nukrinta iki vos kelių laipsnių šilumos ar neigiamos.
Po kelis mėnesius trukusio ramybės periodo saracėnijos sužydi, o vėliau leidžia naujus ryškių spalvų lapus – gaudykles.
Tokiems keistiems ir kartu žavingiems augalams selekcininkai neliko abejingi. Jie auginami ir parduodami jau 200 metų. Per tą laiką išvesta daug įvairiausių hibridų, veislių, formų. Pastebėta, kad hibridai auginami lengviau nei rūšių augalai.
Dažniausia augintojo klaida – įsivaizdavimas, kad saracėnijos yra atogrąžų arba kambariniai augalai. Kambario sąlygas jos pakenčia neilgai, o žiemą daugumai reikalinga vėsi aplinka.
Vienos už kitas gražesnės
Kaip dekoratyvinius augalus geriausia auginti veislių saracėnijas ir hibridus. Jie spalvingesni, gražesni, lengviau prisitaiko prie netobulų sąlygų.
Iš rūšių auginti vazonuose tinka kelios rūšys. Labiausiai paplitusi purpurinė saracėnija (S. purpurea). Ji netgi gerai aklimatizavosi centrinės Anglijos pelkėse. Kartais lapai gali išaugti 70–80 cm ilgio. Vazonėliuose šis augalas dažniausiai siekia 10–40 cm aukščio. Nelygu forma ar veislė, lapai gali būti žali, žali su geltonu atspalviu, išmarginti purpurinėmis dėmėmis. Spalvos ypač ryškios prie ąsotėlių žiočių. Be purpurinės saracėnijos, dažnai auginama ir geltonoji (S. flava). Ji turi storus, mėsingus ąsotėlius ir žydi stambiais tamsiai geltonais žiedais.
Rūta Beltienė
„Flower Council“ nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. rugpjūčio mėnesio numeryje.
