Patarimai, kaip tvarkytis su žaliosiomis atliekomis, gauti iš jų naudos ir neužsitraukti baudos
Po žiemos sugrėbti pernykščius lapus, iššukuoti bei išaeruoti veją, išgenėti vaismedžius, suformuoti krūmus – tai pirmieji žingsniai sodo bei daržo darbų maratone. Nuo šiol tvarkytis kieme teks iki pat vėlyvo rudens, tad verta prisiminti keletą paprastų atliekų tvarkymo taisyklių, kurios padės patogiai ir saugiai sutvarkyti susidariusias žaliąsias atliekas. Šio tipo atliekos turi būti tvarkomos atskirai nuo komunalinių ir pakuočių atliekų, o deginamos gali užtraukti atsakomybę ar net sunaikinti turtą.
Prisiminti, kas priskiriama žaliosioms atliekoms
Norint teisingai tvarkyti bioskaidžias atliekas, dar vadinamas žaliosiomis atliekomis, pirmiausia svarbu prisiminti, kokios jos gali būti. Ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė primena, jog žaliosios atliekos tai – sausa ar šviežia žolė, šakos, lapai, piktžolės, peržydėjusios gėlės, vaisių ir nevirtų daržovių likučiai, kavos tirščiai ir kitos augalinės kilmės virtuvės atliekos.
Žaliąsias atliekas tvarkyti atskirai nuo kitų
Bendrovės atstovės teigimu, surenkant gyventojų atliekas daugiau kaip 20 savivaldybių pastebima, kad žaliosios atliekos dažnai nugula ne ten, kur turėtų. Nepriklausomai nuo regiono, bene dažniausiai pasitaikanti bioskaidžių atliekų tvarkymo klaida – jų išmetimas į buitinių atliekų ar netgi pakuočių konteinerius.
„Prasidėjus žaliųjų atliekų sezonui, tai tampa viena iš priežasčių, kodėl buitinių atliekų ir rūšiavimo konteineriai užpildomi neįprastai greitai, galiausiai atliekų krūvos pradedamos krauti šalia. Rūšiavimo konteineriuose žaliosios atliekos užteršia popieriaus ir pakuočių atliekas, dėl to jos gali tapti netinkamos perdirbimui. Be to, pradėjus šilti orams, buitinių atliekų konteinerių turinys pradeda greičiau pūti ir skleisti nemalonius kvapus, kuria antihigieniškas sąlygas. Toks elgesys su žaliosiomis atliekomis kelia pačių gyventojų nepasitenkinimą ir tampa našta atliekų vežėjams – atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad tokie konteineriai neturėtų būti tuštinami. Todėl svarbiausia prisiminti, jog žaliąsias, buitines ir pakuočių atliekas būtina tvarkyti atskirai“, – gyventojų dėmesį atkreipia D. Skrupskelienė.
Vis tik blogiausia, kai žaliosios atliekos, tokios kaip sausa žolė, sugrėbti lapai ar šakos yra deginamos. Gyvenvietėse ir miesto teritorijose deginti atliekas savo kieme draudžiama, kadangi neapdairiai elgiantis ar pakilus stipriam vėjui, net nuo mažo laužo akimirksniu gali įsiliepsnoti gaisras. Be to, deginant atliekas, kietosiomis dalelėmis teršiamas oras. D. Skrupskelienė primena, kad žaliųjų atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
„Įdarbinti“ žaliąsias atliekas ir gauti naudos
Norintys atsakingai tvarkyti sodo ir daržo atliekas ir kartu iš to gauti naudos, gali jas kompostuoti ištisus metus ir ruošti trąšą artėjančiam sodinimo sezonui. D. Skrupskelienė primena, jog norint pasigaminti išties kokybišką trąšą, naudinga žinoti, ko į kompostinę mesti negalima: „Į komposto mišinį neturėtų keliauti gyvulinės kilmės atliekos – mėsos ir žuvies likučiai, riebalai, kaulai, pieno produktai. Taip pat netinka ir virtos daržovės, sergantys augalai, piktžolės su subrendusiomis sėklomis, šunų bei kačių išmatos. Visos šios atliekos sudaro palankias sąlygas veistis įvairiems mikroorganizmams ir sutrikdo natūraliai vykstantį komposto gamybos procesą.“
Pasirūpinti konteineriu žaliosioms atliekoms
Nenorintiems ar neturintiems galimybių kompostuoti žaliųjų atliekų, gali praversti specialus konteineris. „Į konteinerį žaliosioms atliekoms galima mesti visas aukščiau minėtas atliekas – lapus, sausą ir šviežiai nupjautą žolę, piktžoles, gėles, vaisius, susmulkintas stambesnes po genėjimo likusias šakas. Taip pat galima mesti augalinės kilmės virtuvės atliekas – vaisių ir nevirtų daržovių likučius, bulvių lupenas, kavą. Galiausiai žaliųjų atliekų konteineriai specialiu transportu išvežami numatytu grafiku, tad vienintelis gyventojams liekantis rūpestis – teisingai atliekas išrūšiuoti“, – vardija D. Skrupskelienė.
Žaliųjų atliekų išvežimo paslauga jau kelerius metus naudojasi Vilniaus gyventojai ir ji tampa vis aktualesnė. Todėl šiemet bendrovė ją teiks ir Mažeikiuose, Biržuose, Vilkaviškyje, Marijampolės mieste bei rajone.
Nereguliariam žaliųjų atliekų kiekiui rinktis didmaišį
Jeigu žaliųjų atliekų susidaro tik sezono pradžioje ar nereguliariai, alternatyva žaliųjų atliekų konteineriams – didmaišiai. „Tai lengvi ir tvirti maišai, talpinantys net iki 800 kg atliekų. Pasitarnauja kaupiant nugenėtas šakeles, lapus, po žiemos išpeštą žolę ir kitas žaliąsias atliekas, be to, yra tinkami kaupti ir nedidelius statybinių atliekų kiekius tiek individualiose valdose, tiek mokyklų, įmonių teritorijose. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad žaliosios atliekos turi būti kaupiamos atskirame didmaišyje ir nesumaišomos su kitomis atliekomis, kadangi po surinkimo skirtingų tipų atliekos tvarkomos skirtingai“, – akcentuoja D. Skrupskelienė.
Galimas tiek vieno, tiek ir kelių didmaišių išvežimas vienu metu, tereikia pranešti apie jo užsipildymą. Didmaišiai išvežami specialios paskirties automobiliais su manipuliatoriais, todėl išvežimo dieną privažiavimas prie jų turėtų būti laisvas. Tiek konteineriais, tiek didmaišiais iš gyventojų surinktos žaliosios atliekos gabenamos į specialią bioskaidžių atliekų aikštelę, kur yra kompostuojamos dideliais kiekiais.
Norintys atliekomis atsikratyti „čia ir dabar“, šio tipo atliekas į žaliųjų atliekų aikštelę gali pristatyti ir patys. Kur rasti artimiausią aikštelę ir jos darbo laiką, galima sužinoti savo regiono atliekų tvarkymo centro tinklalapyje.
