Pavasarinės šalnos
Gegužė – mėnuo, kai kyla viena iš didžiausių baimių, kamuojančių sodininkus – vėlyvosios šalnos. Jos ankstyvą pavasarį yra nuolatinis, nieko nestebinantis reiškinys ir, jei nebūna itin stiprios, mūsų augalams nepadaro didelės žalos. Vis dėlto vėlyvosios šalnos, kurių tikimybė yra net ir birželio pradžioje, dažnai pasikartodamos gegužę, žydint vaismedžiams, gali sukelti itin daug rūpesčių.
Kaulavaisinių ir sėklavaisinių augalų labiausiai pažeidžiami yra žiedpumpuriai. Jie jautriausi prieš pat žydėjimo pradžią ir jo pabaigoje. Priklausomai nuo augalo rūšies, žiedpumpuriams pavojingos yra jau nuo –4 °C ar net –2 °C šalnos. Poveikis priklauso ir nuo neigiamos temperatūros ekspozicijos laiko: ilgesnė, kelerių valandų, esant prie –2 °C, gali padaryti tokią pačią žalą kaip ir poros valandų, esant –4 °C. Dėl šios priežasties daug dėmesio reikėtų skirti prognozuojamų šalnų laikotarpiui ir tikrinti temperatūrą kas valandą, ką daryti puikiai siūlo tiek išmaniųjų telefonų programėlės, tiek orų portalai.
Viena didžiausių problemų yra prognozuoti šalnas ir vertinti galimą jų poveikį. Pirma, sodininkui dažnai tenka remtis orų prognozėmis, kurios dažnai nebūna visiškai tikslios. Antra, temperatūra nėra visur vienoda, tad tam tikra lokacija, pavyzdžiui, artimi pastatai, didieji medžiai ir vandens telkiniai ar reljefo ypatumai, gali lemti tai, kad jūsų sode žydinčios vyšnios žiedai nušąla, o pas jūsų kaimyną už keliolikos metrų – ne. Jūs, kaip sodininkas, turėtumėte kasmet stebėti šalnas ir tinkamai, laiku reaguoti.
Mūsuose yra keli būdai, kuriais siekiama sumažinti šalnų poveikį arba su juo kovoti. Vienas iš populiariausių yra laužų kūrenimas soduose. Iš šiuolaikinės technikos tam galima naudoti dujinius ar dyzelinius kaloriferius, jei vartotojas, žinoma, yra susipažinęs su atsakingo naudojimo instrukcija, įvertina skleidžiamos šilumos kiekį, stiprumą ir galimą žalą medeliams dėl per didelės koncentruotos šilumos. Vis dėlto turint didesnį sodą, šis apsaugojimo nuo šalnų būdas yra prabangus. Kartais nepageidaujamą poveikį sumažina ir dirvos drėkinimas prieš šalnas (jeigu jos nebus didelės, drėgmė šiek tiek apsaugos augalus). Pramoniniuose soduose vis dar dažnai taikomas nuolatinis vandens purškimas arba šilumos iš aukštesnių sluoksnių maišymas (šaltis keliauja pažeme). Vis dėlto jeigu šalnos užklupo ir žiedpumpuriai apšalo, pirmoji pagalbos priemonė yra purškimas vandeniu. Tai daryti patartina tada, kai aplinkos temperatūra teigiama arba gerai susipažinus su šia technologija.
