Pavasario šauklys – pavasarinis adonis
Pagal graikų mitologiją, deivė Afroditė įsimylėjo nuostabaus grožio jaunuolį Adonį. Tačiau per vieną medžioklę jis buvo sunkiai sužeistas šerno ir mirė. Afroditė taip stipriai sielvartavo dėl savo mylimojo mirties, kad Olimpo vyriausiasis dievas Dzeusas pagailėjo jos ir įsakė kasmet išleisti Adonį iš liūdnos mirusiųjų karalystės į žemę. Nuo tada pusę metų jaunuolis praleidžia mirusiųjų karalystėje, o kitą pusę gyvena žemėje su deive Afrodite. Tada, kai jis sugrįžta, visa gamta atbunda. Vienas iš atgimusios gamtos pranašų pavadintas šio mitologinio personažo vardu. Tai pavasarinis adonis.
Auksiniai žiedai
Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai priklausančioje adonio (Adonis) gentyje yra apie 30 rūšių. Tai vienmečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai. Atsižvelgiant į rūšį, jie gali turėti geltonus, baltus arba raudonus žiedus. Dauguma rūšių yra nykstančios. Viena iš jų – pavasarinis adonis (A. vernalis).
Pavasarinis adonis yra maždaug 20–30 cm aukščio daugiametis augalas. Turi plunksniškai suskaldytus lapus, kurie pagal formą šiek tiek primena krapų lapus. Priklausomai nuo amžiaus, augalai išleidžia gana nemažai stiebų (senesni – daugiau), kurie sudaro kompaktiškus kupstelius. Beveik kiekvienas stiebas baigiasi dideliais (net iki 6–8 cm skersmens), ryškiais, pavieniais aukso geltonumo žiedais, kiekvienas iš kurių sudarytas iš maždaug 20 blizgančių vainiklapių. Dėl to pavasarinis adonis angliškai dar vadinamas geltonosiomis fazanų akimis (ang. yellow pheasant’s eye). Spalva, forma ir vainiklapių blizgesiu jo žiedai primena Lietuvos pievose augančių vėdrynų žiedus, tik gerokai didesni.
Natūralios augavietės
Pavasarinis adonis savaime paplitęs gana didelėje Europos dalyje, kur auga kalnų ganyklose ir pamiškėse, ir Sibiro vakarinėje dalyje. Tačiau, nepaisant didelio paplitimo arealo, ši rūšis dabar yra reta, nes turi gydomųjų savybių: antžeminėje dalyje kaupiasi glikozidai (specifinis yra adonitoksinas), kurie stiprina širdies raumens darbą, plečia širdies vainikines kraujagysles. Pasaulyje pavasarinių adonių vaistinės žaliavos poreikis yra didelis. Juos galima auginti kaip kultūrinius augalus, tačiau vystosi (kaip ir gamtoje) labai lėtai. Rumunijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje pavasarinis adonis renkamas natūraliose augavietėse. Dabar jis yra įtrauktas į CITES II priedą ir saugomas Europos Sąjungos įstatymų, todėl rinkimas natūraliose augavietėse medicinos tikslams teisiškai ribojamas.
Tinka alpinariumams
Nors Lietuvoje pavasarinis adonis savaime nepaplitęs, tačiau kaip dekoratyvinį galima sėkmingai auginti. Jis atsparus mūsų žiemos šalčiams, mėgsta saulėkaitą, gerai auga laidžiame dirvožemyje ir pakantus vidutinio derlingumo dirvožemiui. Kadangi augalas yra neaukštas, labai tinka alpinariumams. Lietuvoje žydi anksti pavasarį, balandžio–gegužio mėnesiais.
Nužydėjęs pavasarinis adonis po truputį apmiršta, tad nepatartina pakenkti ravint. Kadangi po truputį nykstant antžeminei daliai jis tampa nedekoratyvus, geriausi kaimynai gėlyne būtų tokie augalai, kurie vasarai įsibėgėjus labiau suželtų ir pridengtų po žydėjimo. Dauginti galima kerelių dalimis ankstyvą pavasarį ar rudenį.
Pavasarinis adonis sunkiai ištveria persodinimą, tačiau augti vienoje vietoje gali ilgai – kiekvieną pavasariais sukrauna vis daugiau žiedų. Galima dauginti sėklomis vasarą. Jos sėjamos vos spėjusios subręsti, dygsta lėtai ir nereguliariai.
