Pjuvenos dirvai – maistas ar papildas? II dalis
Tęsiame temą apie pjuvenų naudą dirvai, kodėl ir kur jas tikslinga naudoti.
Šiltnamio žemei pagerinti
Pagerinti šiltnamio žemę galima tiek pavasarį, tiek rudenį. Jeigu per vasarą ji blogai sulaikė drėgmę, greitai išdžiūdavo, rudenį į 1 m2 reikėtų įmaišyti 2–3 kibirus durpių. Jeigu žemė greitai įmirkdavo, užpilama tiek pat smėlio. Į labai suslūgusią dirvą įterpiama bent metus gulėjusių pjuvenų (20–30 kg/m2), įmaišius karbamido arba amonio salietros (4–6 kg/m2). Be to, šiltnamio dirvą kasmet reikėtų pagerinti perpuvusiu mėšlu arba kompostu (10 kg/m2).
Ąžuolų ir spygliuočių medžių pjuvenos skaidosi ilgiau, todėl jų geriau nedėti į bendrą krūvą, o kompostuoti atskirai.
Geriausiai tinka mulčiui
Nuo senų laikų pjuvenomis mulčiuojama. Tinka ir šviežios, ir porą metų pastovėjusios. Geresnis mulčias paskleidžiamas lengvesnėse dirvose ir ten, kur reikia palaikyti drėgmę. Jos gerai praleidžia šilumą ir vandenį, o karštesnę ir sausesnę vasarą atspindi saulės spindulius, saugo žemę nuo perkaitimo. Mulčiuotos dirvos mažiau įšąla žiemą ir mažiau įkaista vasarą, paros temperatūros svyravimai būna mažesni, todėl geriau auga augalai.
Pjuvenas reikia berti ant švarios, nepiktžolėtos, kompostu, mėšlu ar kitomis daugiau azoto turinčiomis trąšomis patręštos dirvos. Toks mulčias po truputį ỹra, tampa azoto šaltiniu. Nustatyta, kad per dvejus metus jo mineralizuojasi tik 30 proc. Dar ilgiau išlieka labai sakingos pušų, eglių pjuvenos. Paskleistos jos tik po kelerių metų praturtins dirvą humusu.
Mulčią galima pilti po vaismedžiais, vaiskrūmiais, avietėmis, kai kuriomis daržovėmis. Rūgštesnei dirvai (pH didesnis nei 5,5–6) pakantesnės yra morkos, petražolės, pastarnokai, porai, rūgštynės, ridikai, ropės, rabarbarai. Ypač gerai pjuvenomis mulčiuoti šilauoges, rododendrus, azalijas ir kitus rūgštesnę terpę mėgstančius augalus, spygliuočių grupes. Žiemai jų papilama aplink braškes.
Apie lapuočius medžius ar didesnius krūmus mulčias paskleidžiamas iki pusės ar 2/3 jų lajos skersmens, apie spygliuočius – sulig lajos riba ar net plačiau. Po didesniais medžiais ir krūmais dėl šviesos stygiaus menkai auga arba visai neželia žolė. Tuomet mulčio ir lajų ribos turi sutapti, kad paslėptų pliką dirvą. Dekoratyvių lapuočių krūmų grupėse mulčio plotas prilygsta lajos skersmeniui. Spygliuočių grupėse pjuvenos paskleidžiamos 50 cm plačiau. Jos pilamos taip, kad prie kamienų ar, pavyzdžiui, šilauogių, stiebų liktų 3–5 cm tarpas, prieitų oras ir nešustų žievė. Galima įmaišyti karbamido ar žibalo, kad graužikai nedarytų žalos.
Skirtingų rūšių augalai mulčiuojami nevienodai: gėlėms reikia 3–5 cm storio pjuvenų ar pušų spyglių, o lapuočiams – 5–8 cm storio pjuvenų ar skiedrų sluoksnio. Ypač gerai veša 10–15 cm storio sluoksniu pamulčiuoti spygliuočiai: pušys, eglės, kadagiai, puskiparisiai. Gėlyne sausos pjuvenos paskleidžiamos rudenį, vos dirvai pašalus, o pavasarį susemiamos arba išsklaidomos.
Naudingi patarimai
*Labai šlapiuose sklypuose į maždaug 40–50 cm gylio griovelius galima pripilti kalkinėmis medžiagomis nurūgštintų pjuvenų. Po 3–4 metų susidaro geras kompostas.
*Pavasarį pjuvenų priberiama į gilesnius tarplysvius ar žemose vietose, kur telkšo vanduo, kad dirva pradžiūtų greičiau.
*Pjuvenos – dirvą purenanti organinė trąša. Priemolio ar molio dirvose galima jų paskleisti daugiau, smėlio – mažiau. Dirvas pagerina tik azotu praturtintos pjuvenos: molingos tampa puresnės, o smėlingos – rišlesnės.
*Spygliuočiams geriau tinka pušų pjuvenų, žievės ir kitokios medienos kompostas.
Pexels nuotr.
