Plukių žydėjimas
Nesinori sutikti, kad šiltasis metų laikas baigsis. Rugpjūtis, tas brandžios vasaros mėnuo, gali sodą paversti naujų žiedų jūra. Jei liepos karščiai nudegino daugybę gėlių, žydėjimas truko vos kelias dienas, dabar galima pasidžiaugti šešėlyje pasislėpusiomis ir savo triumfo laiko sulaukusiomis plukėmis.
Nuo vidurvasario
Prieš kelis dešimtmečius žinojome vieną augalą – japoninę plukę (A. japonica). Tokiu vardu vadinome vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žydinčias aukštas plukes, per daug nesigilindami į detales. O palyginti detales prireikė tada, kai gėlynuose pradėtos sodinti tokiu metu žydinčių veislių plukės. Tik tada paaiškėjo, kad nuo seno yra auginamas stambiažiedės plukės japoninis varietetas (A. hupehensis var. japonica). Naujesnės veislės kilusios iš A. tomentosa ir į ją panašių rūšių. Dabar jas įprasta vadinti rudeninėmis plukėmis (A. x hybrida). Bet vis dar dažnai sumaištį kelia šių gėlių angliškas pavadinimas japanese anemone.
Vardas gal ir labai gerai atkreipia dėmesį į vėlyvą rudeninių plukių žydėjimą ir atskiria jas nuo daugybės pavasarinių bei keleto vasarinių augalų, bet pirmųjų žiedų galima sulaukti ir vos vasarai persiritus į antrąją pusę. Liepos paskutinis dešimtadienis kartais nuspalvinamas švelniomis šių gėlių spalvomis.
Rudeninės plukės – aukštokos ir vidutinio aukščio gėlės. Žiedai nesmulkūs, bet puikiai atrodo visokiuose natūralistiniuose želdynuose. Rugpjūčio akcentams ypač tinka lendrūnai (Calamagrostis) ir barzdočiai (Andropogon). Šie žolynai greitai auga pavasarį, mesdami lengvą šešėlį lėčiau dygstančioms plukėms. Rugpjūčio mėnesį lengvos šluotelės sudaro puikų foną žiedams.
Nekarštose, bet atvirose vietose kartu su rudeninėmis plukėmis žydės virgininės veronikūnės (Veronicastrum virginicum). Tik šiuos augalus reikia derinti pagal aukštį ir žiedų spalvas. Mišriuose gėlynuose gražiai atrodo įvairios kraujalakės, vingiriai, virgininiai pūstatauriai, smulkius žiedelius turintys astrūnai.
Šešėlingose vietose verta pasodinti astrantijų ir aukštų astilbių. Nors rugpjūtį šių gėlių žydėjimas eina į pabaigą, plukės papuoš gėlyną naujomis spalvomis.
Ir pačios plukės gali būti puikus fonas daugeliui pusšešėlį mėgstančių vidutinio aukščio ir žemesnių augalų. Pasodinus eilę kokios nors veislės plukių, šalia gražiai atrodys žemos astilbės, snapučiai, purpuriniai alūnių lapai.
Rudeninės plukės (A. x hybrida) išvestos iš kelių aukštų Rytų Azijos plukių rūšių. Yra ankstyvesnių ir vėlyvesnių veislių, jų žydėjimas prasideda liepos antroje pusėje ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos. Per žydėjimą augalai siekia 60–140 cm aukščio. Peržydėjus žiedams dekoratyviai atrodo pūkuotos sėklos, bet rudeninės plukės sode savaime nesisėja.
Rūta Beltienė
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2021 m. rugpjūčio mėnesio numeryje.
