Pomidorai Provanso saulėje

B. Fournieris su straipsnio bendraautore Jurgita Kardokiene.

B. Fournieris entuziastingai pasakoja apie naujų pomidorų veislių kūrimo procesą – viskas priklauso nuo trijų veiksnių: vėjo, vabzdžių ir žmogaus rankų. „Laukimo laikas – tarsi begalybė“, – kalba šypsodamasis pro vešlią barzdą tvirto sudėjimo vyras. Įdomu, kokia bus spalva, forma… Taip gimsta naujas hibridas. Kai B. Fournieris nori išlaikyti veislės autentiškumą, jis pomidorus apgaubia mažyčiais audinio maišeliais. Vaikščiodami tarp lysvių pastebėjome deformuotą pomidorą – šeimininkas paaiškino, kad šį augalą apdulkinti ėmėsi kamanė, todėl jis neteko veislei būdingos apskritos formos. B. Fournieris pritaria nuomonei, jog reikia stengtis išlaikyti veislės autentiškumą, ypač kai pomidorai auginami didesniais kiekiais.

Ūkio šeimininkas, kaip ir floristai, auginantys rožes ir tulpes, pametęs galvą dėl juodos, tamsiai mėlynos spalvos pomidorų. Tokių veislių selekcija yra didžiausia augintojo pastarojo laiko aistra. Jo išvesti tamsūs pomidorai yra įvairaus dydžio – nuo vidutinių iki visai mažyčių (vyšninių) ir atrodo itin estetiškai. B. Fournieris tikisi smagaus ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo su pomidorų augintojais, naujų veislių kūrėjais iš Lietuvos.

Jurgita Kardokienė, Bernardas Leclercqis specialiai „Sodo spalvoms“ iš Provanso