Pomidorų tręšimas
Net jei pomidorams ruošdami dirvožemį pridėjote maisto medžiagų, praėjus kuriam laikui vis tiek teks naudoti trąšas. Gerai paruoštas substratas aprūpina augalą viskuo 4–6 savaites. Gausiai laistant ar lyjant šis laikotarpis gali būti trumpesnis. Augdami pomidorai, kaip ir kiti augalai, visą laiką vartoja maisto medžiagas, tačiau vienų ar kitų tam tikru laikotarpiu gali prireikti daugiau. Į tai reikėtų atsižvelgti planuojant tręšimą, prie universalių trąšų gali tekti pridėti specifinių elementų.
Kiekvienu augimo tarpsniu – skirtingi poreikiai
Persodinus pomidorus į šiltnamį ar daržą, prasideda intensyvus augimo periodas. Todėl pirmą mėnesį smarkiai padidėja fosforo, kuris užtikrina gerą šaknų sistemą, ir padeda formuotis stipriems žiedams, poreikis. Jei lapai tamsėja, įgyja violetinį atspalvį, trūksta fosforo.
Pradėjus formuotis žiedams smarkiai išauga kalcio alkis, kuris piką pasiekia per žydėjimą. Intensyviai vartojami ir kiti pagrindiniai maisto elementai. Nemažas kalcio poreikis išlieka per visą augalų vegetacijos laikotarpį, nes jis už daug ką atsakingas. Ši medžiaga lemia vaisių išvaizdą, kietumą, spalvą ir skonį – viską, kas mums svarbiausia. Kalcis taip pat didina atsparumą grybinėms ligoms. Džiūvantis lapų pagrindas, pajuodęs bręstančio vaisiaus galiukas signalizuoja jo trūkumą.
Azoto poreikis padidėja pradėjus megztis žiedams, tačiau daugelyje trąšų, tiek mineralinių, tiek organinių, jo būna pakankamai. Tad apie papildomą tręšimą reikėtų gerai pagalvoti. Jei seni lapai praranda spalvą, nauji žaliai geltoni, pomidoras vangiai auga, gali trūkti azoto. Per didelis kiekis skatina jį auginti žaliąją masę, būna mažiau žiedų. Pomidorai bus didesni, bet sukaups daugiau nitratų.
Į ką atkreipti dėmesį
Pridėti reikiamų elementų iš akies neužtenka, svarbu jų kiekis ir santykis. Prekybos vietose galima įsigyti specialių mišinių, visgi verta atkreipti dėmesį į niuansus. Pavyzdžiui, saulėtą dieną augalai pasiima daugiau azoto ir mažiau kalio, o apsiniaukusią – atvirkščiai. Jei dirvoje per daug azoto ir per mažai kalio, lėčiau noksta vaisiai. Per didelis kalio kiekis stabdo magnio pasisavinimą.
Per daug rūgščiame dirvožemyje sunkiai pasisavinami kalis ir magnis. Parduotuvėse galima įsigyti į dirvožemį maišomų birių kompleksinių trąšų arba laistomo tirpalo. Ant pakuotės dažniausiai būna nurodytas azoto, fosforo ir kalio kiekis procentais, žymimas N-P-K. Pavyzdžiui, užrašas 10-5-10 reiškia, kad trąšose yra 10 procentų azoto, 5 procentai fosforo ir 10 procentų kalio. Likusius 75 procentus sudaro rišlioji medžiaga, papildomai gali būti ir kitų cheminių elementų. Tręšiama kas 1–3 savaites pagal gamintojo nurodymus. Jei trūksta kokios nors medžiagos, jos reikia pridėti atskirai, tam naudojamos vienanarės trąšos. Barstomos trąšos ant dirvos turi būti paskirstytos tolygiai, tuomet medžiagų koncentracija skirtingose vietose būna vienoda, nenudega šaknys. Jei dirva smėlinga, tręšti reikia dažniau, nes medžiagos greičiau išplaunamos. Norėdami to išvengti, naudokite lėto laistymo sistemas (lašines, kapiliarines). O molingas substratas sulaiko trąšas ilgiau.
Laura Valiukonė
www.pomidorai.eu
Pomidorų valgytojams, augintojams ir tiesiog mėgėjams
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2020 m. liepos mėnesio numeryje.
