Privačių šulinių vandens kokybė
Gerdami vandenį iš savo šulinio, jei jis vizualiai skaidrus, neskleidžia neįprasto kvapo, dažnai nesusimąstome apie jo kokybę. Todėl sodybų gyventojai, kurie individualiai apsirūpina geriamuoju vandeniu, turi atitikti geriamajam vandeniui nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus. Teisės aktai įpareigoja šulinių ir gręžinių savininkus rūpintis asmeniniame namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe; saugoti geriamojo vandens vandenvietes nuo teršimo, įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas; laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Geriamojo vandens tyrimai
Geriamasis vanduo gali būti skaidrus, neturėti nebūdingo kvapo ar skonio, tačiau gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, dėl patogeninių mikroorganizmų (bakterijų, virusų ar pirmuonių), nitratų, nitritų, kitų toksinių (cheminių) medžiagų koncentracijos. Todėl rekomenduojama ne rečiau kaip vieną kartą per metus (o geriau – du, pavasarį ir rudenį) ištirti vandenį. Be to, būtina atlikti papildomus tyrimus, pastebėjus, kad, pvz.: pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva, vandens lygis. Vien vandens tyrimų savaime nepakanka, kad būtų užtikrinta geriamojo vandens kokybė: rekomenduojama reguliariai tikrinti šulinio, gręžinio, nuotekų sistemos būklę, išaiškinti galimus užkrėtimo šaltinius ir atlikti korekcines priemones.
Potvynių, liūčių atveju individualaus šulinio ar gręžinio savininkai privalo imtis ypatingų atsargumo priemonių, nes požeminis vanduo gali būti užterštas tiek paviršiniu vandeniu, tiek netoliese esančių nuotekų sistemų. Užtvindytose teritorijose, siekiant išvengti ligų, susijusių su užteršto vandens vartojimu, rekomenduojama naudoti geriamąjį vandenį iš alternatyvių šaltinių (pvz., viešai tiekiamą ar fasuotą vandenį), arba naudojamą vandenį virinti. Po potvynių rekomenduojama įvertinti šulinio ar gręžinio būklę, atlikti dezinfekciją, laboratorinius tyrimus, ir tik įsitikinus, kad geriamojo vandens tyrimų rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus, naudoti vandenį.
Mikrobiologiniai vandens rodikliai
Dauguma patogenų (virusai, bakterijos ir pirmuonys, galintys sukelti ligas) gali patekti į vandenį su žmogaus ar gyvūnų išmatomis. Patogenus geriamajame vandenyje sunku aptikti, todėl tiriami vadinamieji indikatoriniai rodikliai, kurie iš esmės yra saugūs, bet gyvena toje pačioje aplinkoje, kaip ir patogeniniai mikroorganizmai, ir jų kiekis yra daug didesnis. Tai – bakterijos: žarninės lazdelės, žarniniai enterokokai. Aptikus indikatorinių mikroorganizmų, daroma prielaida, kad į geriamąjį vandenį galėjo patekti ir patogeninių mikroorganizmų. Per geriamąjį vandenį gali plisti tokios ligos, kaip gastroenteritas, hepatitas, ameboidinė dizenterija ir kt.
Jei geriamajame vandenyje nustatytos žarninės lazdelės ar žarniniai enterokokai, būtina prieš geriant vandenį virinti (rekomenduojama bent vieną minutę) arba naudoti viešai tiekiamą ar fasuotą geriamąjį vandenį. Taip pat būtina virintą vandenį naudoti ledo, kūdikių maisto gamybai, maisto, kuris bus valgomas termiškai neapdorotas, plovimui, dantų valymui.
Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją. Nuotraukos – Lauros Žaliauskaitės, Pixabay.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2023 m. gegužės mėnesio numeryje.
