Pusiaužiemio tradicija
Nuo senų laikų lietuviai sausio 25-ąją minėdavo Pusiaužiemį ir tikėjo, kad tą dieną meška verčiasi ant šono, o barsukas išlenda pasidairyti, kiek dar tęsis žiema. Mūsų protėviai būtinai išeidavo į sodą, apžiūrėdavo visus medžius ir juos papurtydavo. Taip, kuo stipriau papurtydavo, ypač obelis ar kitus vaismedžius. Purtydavo ne šiaip sau – buvo tikima, kad trumpam pažadinama jų dvasia, ir primenama, kad nebe ilgai liko laukti, jau greitai pavasaris ir medžiai neturį įmigti per giliai. Net yra išlikę dainų ir žaidimų iš Pusiaužiemio šventės, kuriose žmonės vieni kitus purto tarsi medžius.
Medžių purtymas turėjo ne tik simbolinę prasmę. Žmogus patikrindavo, ar zuikiai ir stirnos neapkramtė žievės bei šakelių, sumindavo sniegą aplink kamienus, kad pelės neapgriaužtų šaknų kaklelio. Jis apsikabindavo medį ir tiesiog parymodavo. Šią puikią tradiciją galima tęsti ir šiais laikais. Išeikite į lauką pabūti su medžiais ir juos apsikabinkite, net jei neturite savo sodo.
