Rododendrai: infekcinės jų ligos ir kenkėjai
Rododendrai (Rhododendronspp.) – tai sumedėję, pavasarį įspūdingais žiedais džiuginantys erikinių šeimos augalai. Rhododendron genčiai priklauso ir visžaliai rododendrai, ir rudenį lapus numetančios azalijos. Kad augalai augtų sveiki ir puoštų aplinką, būtina sudaryti kuo palankesnes augimo sąlygas.
Kas patinka rododendrams?
Rododendrai nemėgsta sunkių, užmirkusių, supuolusių, blogos aeracijos dirvų. Jas patariama mulčiuoti – tuomet rečiau reikia laistyti, nes sulėtėja garavimas, šaknys apsaugomos tiek nuo žiemos šalčių, tiek nuo perkaitimo vasarą, neauga piktžolės, pagerėja aeracija, geriau susigeria vanduo, efektyviau pasisavinamos maisto medžiagos. Beje, rododendrai yra rūgštesnių (pH 5–6) dirvų augalai. Šarminės reakcijos dirvose šie augalai skursta, nežydi, praranda atsparumą ligoms, kenkėjams. Palaikyti tinkamą dirvos rūgštingumą galima naudojant specialias trąšas. Stambialapiams visžaliams rododendrams reikalingas pavėsis, tačiau smulkialapiai visžaliai gali augti ir atvirose vietose. Tuo tarpu azalijos puikiai jaučiasi šviesiose, saulėtose vietose.
Rododendrai turi būti reguliariai laistomi, nes gana jautrūs vandens trūkumui. Netinkamomis sąlygomis augantieji nusilpsta, pasireiškia įvairūs fiziologiniai sutrikimai, prarandamas imunitetas ir augalai gali užsikrėsti infekcinėmis ligomis, gali pažeisti kenkėjai.
Subalansuoto tręšimo reikšmė
Vegetacijos metu augalams neturėtų trūkti maisto medžiagų. Rekomenduojamas optimalus NPK santykis – 10 : 6 : 4. Nepatartina naudoti trąšų, kurių sudėtyje yra chloro, nes šis cheminis elementas sutrikdo maisto medžiagų pasisavinimą.
Rododendrams, kaip, beje, ir kitiems dekoratyviniams augalams, rekomenduojamos specialios trąšos, pagamintos iš jūros dumblių, augalinių ekstraktų, praturtintos laisvosiomis aminorūgštimis, biostimuliatoriais, polisacharidais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Jos teigiamai veikia bendrą augimą, vystymąsi ir didina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, tarp jų ligų sukėlėjams ir kenkėjams.
Naujai sodinamiems krūmams, be tinkamos vietos parinkimo, svarbu gerai prigyti. Prieš sodinimą juos galima apie 15–20 minučių pamirkyti 0,2 proc. koncentracijos „Razormin“ arba „Raykat Start“ skiedinyje. Šios trąšos skatins ne tik viso šaknyno augimą, bet ir naujų, sveikų šakniaplaukių formavimąsi, kuriais maisto medžiagos paimamos iš dirvos.
Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, rododendrus pravartu nupurkšti 0,2 proc. „Razormin“ ir 0,15 proc. „Aminocat 30“ skiedinių mišiniu. Šios trąšos skatina augimą. „Aminocat 30“ pasižymi stipriu biostimuliaciniu ir antistresiniu poveikiu. Juo patręšti augalai greičiau atsigauna nuo įvairaus streso: temperatūros svyravimų, šalnų, sausros, drėgmės disbalanso, mechaninių ir fitotoksinių pažeidimų, kitų augimo sutrikimų. „Aminocat 30“ pravartu naudoti, kai augalai pašąla ar nukenčia nuo stiprių liūčių, krušos.
O štai nuo galimų vėlyvų šalnų rododendrus apsaugoti padės „Fitomare“, kurio sudėtyje yra net 15 proc. jūros dumblių ekstrakto. Šios trąšos ne tik stiprina imuninę sistemą, didina atsparumą, bet ir yra puiki priemonė aklimatizacijos procesams skatinti po persodinimo.
Rododendrai, kaip ir daugelis kitų dekoratyvinių augalų, yra jautrūs patogeninių Phytophthora genties grybų sukeliamoms sisteminėms, pašaknio, šaknų ir kitoms ligoms. Tyrimais nustatyta, kad fosfitinės druskos, esančios trąšose „Atlante“, yra viena iš veiksmingesnių prevencinių priemonių. Fosfitai stiprina natūralų augalų atsparumą Phytophthora grybų sukeliamoms ligoms. Teigiamas jų poveikis pasireiškia tada, kai patenka į augalo vandens transportavimo ir apytakos sistemą. Fosfitai apsaugo nuo Phytophthora infekcijos ir gali padėti atnaujinti gyvybines funkcijas, jei augalai jau yra užsikrėtę. Tai padaroma purškiant 0,15–0,25 proc. skiediniu ar laistant „Atlante“ (20–40 ml / 100 m2). „Atlante“ yra koncentruotas fosforo (30 %) ir kalio (20 %) šaltinis, kuris užtikrina intensyvesnį žydėjimą, žiedų kokybę, atsparumą Phytophthora grybų sukeliamoms ligoms. Fosfitai nėra toksiški žmonėms ar gyvūnams. Šių medžiagų toksiškumas prilyginamas valgomosios druskos toksiškumui. Kai fosfitais purškiami augalai, normos yra labai mažos, todėl, patekę į dirvą, jie jungiasi su dirvožemio dalelėmis ir nesiekia gruntinio vandens.
Profilaktinės priemonės neleis įsisirgti
Kitas svarbus momentas – rododendrų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Esant rimtoms problemoms, neįmanoma apsieiti be efektyvių apsaugos produktų – fungicidų ir insekticidų. Tačiau registruotų produktų nėra pakankamai, o ir pesticidų naudojimas ne kiekvienam priimtinas. Kaip efektyvias priežiūros priemones tinka naudoti trąšas-augalinius ekstraktus, kurių sudėtyje yra nemažas kiekis organinių medžiagų, biologiškai aktyvių junginių ir elementų, teigiamai veikiančių augalų imuninę sistemą, didinančių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Reguliariai labiau kaip profilaktinės priemonės naudojami „Oleorgan“, „Konflic“, „Canelys“, pagaminti iš nimbamedžių sėklų aliejaus, karčiojo musmedžio, cinamono žaliavos, didina rododendrų atsparumą daugeliui kenkėjų, o iš mimozų ir citrusinių augalų žaliavos pagaminti produktai „Zycara“, „Mimoten“, „Flama“, „Funres“ tinkamai apsaugo nuo ligų.
Geresnis rezultatas gaunamas, kai augaliniai ekstraktai naudojami profilaktiškai, nedidelėmis normomis, bet reguliariai, dar nesant akivaizdžiai problemai. Rododendrai purškiami 0,1–0,3 proc. skiediniu kas 10–15 dienų. Ekstraktus galima naudoti kartu su augalų apsaugos produktais. Tačiau laiku ir reguliariai naudojant bioproduktus galima apsieiti ir be cheminių augalų apsaugos priemonių. Purškiant augaliniais ekstraktais, galioja tie patys reikalavimai: nenaudoti vėjuotu ir lietingu oru, kai labai karšta ir saulėta. Šiuose preparatuose esančios organinės medžiagos teigiamai veikia bendrą augalų augimą, mitybą, skatina audinių regeneraciją ir vystymąsi.
Pixabay nuotr.