Saldžiųjų vaisių vilionės

Viduržemio jūros pakrantėse ir švelnaus klimato šalyse nieko nenustebina vaisiais apkibę figmedžiai. O kaip pas mus, Lietuvoje? Ne lauke, žinoma, o žiemos soduose ir kambariuose, apsaugotuose nuo žiemos šalčio. Ko reikia šiems medeliams, kad galėtume džiaugtis ne tik puošnia lapija, bet ir pasiraškyti prinokusių figų.

Rasite gerų veislių

Figmedis – kelis tūkstančius metų auginamas augalas. Nenuostabu, kad per tokį laikotarpį atrinkti keli šimtai veislių.

Net vazone auginamas figmedis gali duoti vaisių. Jie sunoksta vasaros pabaigoje. Kai kurių veislių žydėjimas ir vaisių nokimas labai ilgas. Augalai su nedidelėmis pertraukomis žydi 2–3 kartus, o derlius skinamas iki lapkričio.

Labai ypatingas yra figmedžių žydėjimas ir vaisių užsimezgimas. Lapų pažastyse užsimezga trumpakočiai žiedynai. Į įprastus žiedynus jie nepanašūs – atrodo kaip maži žali pumpurėliai. Šiuos augalus apdulkina vietinės vapsvos, kurių gyvenimo ciklas artimai susijęs su figmedžių žydėjimu. Figos – tai vaisynas, viduje slepiantis daugybę smulkučių riešutėlių, kuriuos mes vadiname sėklomis.

Vėsesnio klimato šalyse, kur nėra figmedžių žiedynus apdulkinančių vabzdžių, auginamos tik pertenokarpinės veislės. Jos vaisius sunokina neapdulkintos. Tik tokias veisles verta auginti namuose. Parduotuvėse retkarčiais parduodami nedidukai medeliai jau turi po kelis vaisius. Jei teisingai juos prižiūrėsite, po kelias figas nusiskinsite kasmet.

Dažniausiai augintojams kylantis klausimas – kokį šaltį gali ištverti figmedžiai? Veislės skiriasi ištvermingumu. Stipriausios gali pakelti iki –15 ºC šaltį. Tai nereiškia, kad figmedžius galima sodinti sode. Nors šylant klimatui temperatūros vidurkis žiemą taip pat pakilo, bet pasitaiko ir labai šaltų naktų. Be to, figmedžiams reikia ankstyvesnio pavasario ir ilgesnės vasaros, nei būna Lietuvoje. Galbūt ateityje entuziastų bandymai ir duos rezultatų. O kol kas žinoma atvejų, kai sode pasodinti ir žiemai šiltai dengiami figmedžiai stipriai apšąla, bet atželia. Taigi labai rūpindamiesi lapija pasidžiaugti galėsime, bet ne vaisiais.

Karšta vasara ir vėsi žiema

*Parneštus iš parduotuvės jaunus figmedžius pirmiausia reikia gausiai palaistyti. Įvertinamas vazonų dydis. Jei šaknys jau išlindusios pro dugno skylutes, augalai netrukus persodinami.

*Figmedžiai mėgsta šviesą ir šilumą, bet lengvai prisitaiko prie kambarių sausumo. Vis dėlto karštu ir sausu oru juos reikėtų purkšti, kad nepasirodytų voratinklinės erkutės.

*Šviesiuose kambariuose ir vegetacijos periodu figmedžiai gausiai laistomi. Kai trūksta drėgmės, riečiasi lapai, o žemei perdžiūvus dalis arba visi nukrenta. Jei „sausra“ trunka neilgai, gausiai palaistyti augalai atsigauna.

*Namuose, vazonuose figmedžiai užauga žemesni (1,5–2,5 m aukščio) ir nesuformuoja plačios lajos. Be to, jų augimą ir formą galite reguliuoti genėdami.

*Geriausiai figmedžiai auga žiemos soduose, kur gali leisti šaknis į apsaugotą nuo šalčio gruntą.

*Vazonuose auginami lėčiau bediformuojantys, žemesnių veislių figmedžiai. Jie dera dukart: pirmą kartą vaisiai užsimezga kovą ir subręsta birželį, antrą – rugpjūtį ir spalio pabaigoje.

*Vasarą figmedžius geriausia laikyti sode arba balkone.

*Lapkritį šie augalai numeta lapus. Tada juos būtina perkelti į vėsią vietą (5–10 ºC) ir laistyti labai retai, neleidžiant perdžiūti žemei. Be lapų likusiems augalams žiemoti tinka ir tamsi patalpa.

*Jei gruodį augalai tebežaliuoja, reikia dirbtinai priversti pailsėti – perkelti į vėsesnę vietą ir leisti pradžiūti žemei, kad numestų lapus. Šiltame kambaryje jau po mėnesio jie vėl pradės augti.

*Genimi figmedžiai nedaug – tik jei neauga šoninės šakos, patrumpinamos viršūnės. Vėliau pakerpamos ištįsusios šoninės šakos.

*Tręšiama mineralinėmis ir organinėmis trąšomis kas dvi savaites nuo pumpurų sprogimo iki rudens.

*Persodinti augalus reikia prieš sprogstant pumpurams. Jauni bent pirmuosius trejus metus į naujus indus perkeliami kasmet. Senesni persodinami kas 2–3 metus, atsižvelgiant į augimo spartumą.

*Vazonai kiekvieną kartą imami bent 1 l didesnės talpos. Šaknis truputį apardykite, kad nubyrėtų dalis žemės.

*Jauniems augalams tinka lengva kompostinė žemė (komposto, smėlio ir durpių mišinys). Senesniems ji ruošiama sunkesnė, iš komposto ir daržo žemės. Figmedžiai gerai auga, jei mišinio pH yra neutralus arba šiek tiek šarminis.

Užsiauginsite patys

Paprasčiausias dauginimo būdas – auginiais. Sumedėję pjaunami ramybės periodu, iki pumpurų sprogimo (pavasario pradžioje), nuo vienmečių ir dvimečių šakelių.

Kiekvienas auginys turi turėti po 3–4 pumpurais (10–15 cm ilgio). Nupjauti auginiai palaikomi 5–6 valandas sausoje ir vėsioje vietoje, kad nustotų bėgti pieniškos sultys.

Dėžutėje ar vazonėlyje papilamas 5 cm storio derlingos žemės ir 3–4 cm smėlio sluoksnis. Į jį susmeigiami auginiai, apdengiami polietileno plėvele ir laikomi 22–25 ºC temperatūroje. Įsišaknija per 4–5 savaites. Dar po mėnesio auginiai persodinami į atskirus vazonėlius. Šaknis jie gali išleisti ir vandenyje.

Žali auginiai sodinami pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje į smėlį. Dauginimo vazonėliai apgaubiami polietilenine plėvele ir laikomi šiltoje vietoje, iki susiformuoja šaknys.

Daugindami sėklomis nežinome, kokių savybių turės sėjinukai. Figmedžių sėklos (riešutėliai), nors ir smulkios, daigios išlieka dvejus metus. Sėjamos į dėžutes 1,5–2 cm atstumais 2–3 mm gylyje. Geriausiai jos dygsta 25–27 ºC temperatūroje. Daigeliai pasirodo po 2–3 savaičių. Po mėnesio sėjinukai persodinami į atskirus vazonėlius. Jie derėti pradeda sulaukę 4–5 metų.

Kartais figmedžiai leidžia šaknų atžalas. Persodinant jas galima atskirti.

Pixabay nuotr.