Salotos – daržo karalienės

Vietos salotoms randame net ir mažyčiame darže. Tiesa, per daug nesidomime, kiek ir kokių naudingų medžiagų slypi žaliame lapelyje. O juk jame yra vitaminų B₁, B₂, B₆, PP, C, A, E, K, organinių rūgščių, naudingų mineralinių druskų… Bet gal tai ir nesvarbu, nes be šių lapinių daržovių sunkiai įsivaizduojamos pavasarinės salotos.

Įvairovė

Dažniau sėjamos lapinės ir gūžinės salotos. Populiarėja ir vadinamosios romėnų salotos, suformuojančios pailgas, ovalias gūžes. Joms užaugti reikia daugiausia laiko – 70–100 dienų. Greičiausiai auga lapinės. Jas vartoti maistui galima jau po 30–40 dienų nuo sėjos. Gūžinės salotos iš pradžių sudaro skroteles, vėliau lapai susisuka į purias gūžes. Priklausomai nuo veislės, tai nutinka po 50–95 dienų.

Įprasta salotų spalva – salotinė, bet šiandien jau nestebina raudoni, rusvi šių daržovių lapai. Skiriasi ir forma – lygūs, pūslėti, raukšlėti, platūs, pailgi lapai. Kokių tik nėra!

Kai kurios salotos peraugusios į 60–120 cm aukštį iškelia žiedynstiebį ir pasisėja. Sėklos smulkios, baltos arba pilkšvos.

Ką dar reikėtų žinoti?

*Salotoms skirtas plotelis gerai supurenamas, kad neliktų didelių žemės grumstų. Tai ypač svarbu, kai sėklos smulkios.

*Dideli lapai išgarina daug drėgmės, todėl būtinas gausus laistymas. Antraip jie neužauga veislei būdingo dydžio. Bet per didelė dirvos drėgmė ir didelis oro drėgnis taip pat nepageidautini – augalai suserga netikrąja miltlige, puviniais.

*Salotos pakelia iki –3–5 °C trumpalaikes šalnas.

*Šios daržovės mėgsta saulėtas, gerai apšviestas vietas.

*Tinkamiausios yra trąšios, neutralios reakcijos priesmėlio ar priemolio dirvos.

*Daugiau žaliosios masės užauga, kai dirva patręšiama azoto trąšomis. Persistengti nereikėtų, nes lapuose susikaups daugiau nitratų.

Trumpai apie nitratus ir kaip sumažinti jų kiekį

*Salotos, kaip ir špinatai, krapai, petražolių lapai, svogūnų laiškai, rūgštynės, nitratų sukaupia daugiau nei kitos daržovės.

*Mažiau nitratų yra subrendusiame augale, daugiau – peraugusiame, stambesniame ar labai smulkiame, prasčiau augančiame.

*Daugelio daržovių stiebuose nitratų susikaupia daugiau, o lapuose, lapkočiuose, vaisiuose, sėklose mažiau.

*Vasarą nitratams kauptis augaluose trukdo šviesa ir saulė.

*Daržovės nitratus linkusios kaupti karštesnę vasarą, kai intensyvaus augimo metu trūksta drėgmės.

*Daržoves reikia laiku ir tinkamais atstumais išretinti.

Violeta Gražutienė