Savos vištos
Savos vištos ir kiaušiniai… Apie tai pasvajoja ne vienas į kaimą persikėlęs miestietis. Tačiau ar viskas taip paprasta, kaip atrodydavo žiūrint į namų ūkyje smagiai besisukinėjusias močiutes? Savo patirtimi dalinasi Živilė Kasnauskienė.
Apie savus viščiukus neturėjau jokių minčių, kol uošvių vištos nesugalvojo perėti. Tai – labai natūralus procesas, tad pagalvojau, kodėl gi neišsiperinus ir mums? Jei vištos nori, leisiu joms. Kaip pasireiškia vištos noras perėti? Jos sėdi ant kiaušinių ir neleidžia kitoms eiti dėti. Tokių vištų turėjome net tris, tad surinkau kelių dienų kiaušinius ir maždaug po 10 kiaušinių padėjau po vištomis. Atskyriau jas nuo kitų vištų, turėjau medines dėžes, padėjau šalia vandens ir maisto, ir taip jos sėdėjo 21 dieną! Deja, mano pirmas bandymas padėti vištoms išperėti viščiukus nebuvo labai sėkmingas – išsirito bendrai, atrodo, 7 viščiukai. Kadangi turėjome vištų, kurios buvo įsijautusios į mamų vaidmenį, sugalvojau nusipirkti dar mažų viščiukų, kad galėtų jais rūpintis. Socialiniuose tinkluose atradau, kad netoliese gyvenanti moteris viščiukus perina namie, inkubatoriuje. Jie buvo mėnesio laiko, bet dar sunku buvo nustatyti, kurie iš jų taps vištomis, kurie – gaidžiukais, tad mažus viščiukus išsirinkau tiesiog pagal spalvas. Įsigijau 13 vienetų. Savo nusivylimui greitai supratau, kad vištos nenori įsivaikinti svetimų viščiukų. Tad palikome vieną vištą su išperintais viščiukais, o įsigytus paukštelius laikiau atskirame aptvare.
Vištų įkurtuvės
Vištas įkurdinome lauko aptvarėliuose, kuriuos sumeistravau pati. Naktį jos sueidavo į narvą, o dieną vaikščiodavo laisvai aptvertame aptvare, kuris buvo apdengtas ir iš viršaus, – kad vištos neišskristų, ir kad nekiltų incidentų su plėšriais paukščiais. Aš to nedariau, bet naujai įsigytas višteles reikėtų laikyti atskirai, karantinuoti: jei turi kokį virusą ar ligą, gali užkrėsti jau esamas vištas. Todėl vertėtų maždaug dvi savaites palaikyti atskirai, o jei niekas nepasireiškia – tada jau galima laikyti bendrai su esamomis vištomis.
Po kelių mėnesių gyvenimo tokiuose aptvarėliuose visus mažylius suleidome gyventi į vieną vištidę, kuri šiuo metu yra tiesiog senas šiltnamis, mūsų pritaikytas vištoms. Iš jo išėjusios vištelės patenka į didžiulį lauko aptvarą, kurio viena pusė yra su siena ir stogu, o kita – atviras, tik iš visų pusių aptvertas laukas. Įsirengiant lauko aptvarą labai rekomenduoju pasidaryti ir gerus pamatus, kad nebūtų incidentų su laukiniais gyvūnais, kurie mėgsta išsikasti sau įėjimą. Prieš kelerius metus uošviai, tuo metu neturėję lauko aptvaro pamatų, patyrė didžiulį nuostolį su lape ar kiaune – per vieną naktį plėšri viešnia išpjovė daug vištų.
Mes patys savo vištidę statėme rudenį. Darbus pristabdė šalčiai, o netikėtas snygis sugriovė atliktus darbus – neatlaikė konstrukcijos… Vištos žiemą puikiai atlaikė sename šiltnamyje, per šalčius įjungdavome šildančią lempą. Pavasarį planuojame atnaujinti vištidės statymo darbus ir perkelti jas kitur.
Tekstas ir nuotraukos – Živilės Kasnauskienės.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2024 m. kovo mėnesio numeryje.
