Serbentų auksas
„Aplinkui ištįsusios šaltalankio šakelės, sausmedžių, svarainių krūmelių eilės… Ir staiga, pakėlę galvas, sustojome priblokšti netikėto reginio: lauko pakraštys buvo užlietas geltoniu. Tenai, plantacijos gale, vilnijo aukso upė, kurioje dar mainėsi žalsvi ir oranžiniai atspalviai“, – savo atsiminimais apie auksuotuosius serbentus dalinosi Algirdas Čekys ir Antanas Ryliškis.
Sodus puošia, o sodininkus lepina
Auksuotieji serbentai (Ribes aureum Pursch) ne tik dovanoja sodyboms auksu spindinčius, kvapnius ir medingus žiedynus, bet ir išskirtinio skonio uogomis sodiečius vaišina. Šie augalai tinka gyvatvorėms veisti, auginami sode su kitais vaiskrūmiais. Jie gali būti sodinami grupėmis ar pavieniui, naudojami kaip poskiepiai kamieniniams serbentams ir agrastams. Nepriklausomai nuo veislės, savo dekoratyvumu ir uogomis šie augalai naudingi ir pavasarį, ir vasaros ar rudens laikotarpiu, todėl tarpsta dažnoje sodyboje.
Kilmę žinoti verta
Natūraliai auksuotieji serbentai auga Vakarų ir Centrinės Amerikos valstijose, Kanados pietvakariniuose rajonuose. Nuo 1806 metų jie pradėi plačiai auginami Europoje, vėliau išplito Vakarų Sibire.
Mokslininkai, tyrinėjantys auksuotojo serbento kaip atskiros rūšies kilmę, teigia, kad jis galėjo atsirasti kaip amerikinio serbento ir baltažiedžio agrasto hibridas. Iš šių augalų jis paveldėjo stambius žiedynus, o iš amerikinio – ir geltonos spalvos žiedų genus, todėl ir rūšies pavadinimą auksuotieji gavo. Ši rūšis skiriama į tris porūšius: R. aureum var. aureum paplitęs daugiausia vakarinėje Amerikos dalyje, R. aureum var. gracillium auga Kalifornijos valstijoje (ypač prie jūros), R. aureum var. villosum randamas centrinėje ir šiaurės rytinėje šalies dalyse.
Maistinė vertė
Auksuotųjų serbentų vaisiuose yra biologiškai aktyvių medžiagų ir mikroelementų. Vitamininė žaliava, kurios sudėtyje randama tokoferolio ir askorbo rūgšties, turi stiprinamąjį poveikį visam organizmui. Ji rekomenduojama vėžio profilaktikai, kaip natūralų senėjimo procesą lėtinanti, imuninės sistemos ir virškinimo trakto veiklą normalizuojanti priemonė. Auksuotųjų serbentų uogose vitamino C yra 3–4 kartus mažiau negu juoduosiuose serbentuose, o vitamino A (karotino) jie turi daugiau negu abrikosai ar raudonos saldžiosios paprikos.
Literatūroje rašoma, kad auksuotųjų serbentų pumpurai yra nuodingi, todėl negalima jų valgyti ar plikyti arbatoms.
Donatas Klimavičius,
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokytojas
Kas auksuotiesiems serbentams patinka, kaip juos auginti ir prižiūrėti bei išsirinkti veisles, skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. gegužės mėnesio numeryje.
