Sidabražolė negaili žiedų…

„Sodyboje noriu pasisodinti keletą krūmų, kurių nereikėtų prižiūrėti, kurie būtų gražūs ir žydėtų visą laiką“, – rašo skaitytoja. Panašaus pobūdžio laiškų sulaukiame ir daugiau. Ar egzistuoja toks krūmas? Būtent tokio, kuris „žydėtų visą laiką“, mūsų platumoje tikrai nerasime, nes žiemos per rūsčios, bet per vasarą ir iki vėlyvo rudens žiedus skleidžiančių augalų tikrai yra. Tikriausiai nesunku atspėti, apie ką eina kalba… Žinoma, viena iš tokių yra sidabražolė!

Vardijame privalumus

Nors Lietuvoje natūraliai nėra paplitusios, tačiau soduose ir sodybose krūminės sidabražolės labai dažnos. Pabandykime prisiminti kodėl ir išvardykime jų gerąsias savybes.

1. Augalai ištvermingi šalčiams: atlaiko iki –30 °C speigus, o kai kurios veislės – ir didesnius. Jei virš sniego kyšančios šakutės šiek tiek ir apšąla, tai pavasarį lengvai atželia.
2. Žydėjimas trunka nuo birželio iki spalio. Vasarą žiedų spalvos kiek išblunka, o rudeniop sužimba visu grožiu.
3. Didelis atsparumas ligoms ir kenkėjams. Kartais augalus pažeidžia miltligė, amarai, bet dekoratyvumui didelės žalos nepadaro.
4. Krūminės sidabražolės pakenčia užterštą orą. Kad pastebėtume dėl drėgmės stygiaus džiūstančius lapelius, sausra turi trukti labai ilgai. Pabandykite prisiminti, kada paskutinį kartą šiuos krūmus laistėte.
5. Nereiklumas dirvai. Sidabražolėms tinka ne itin derlingos vietos, priesmėlis, priemolis. Prasčiau jos jaučiasi sunkioje, molingoje, užmirkstančioje.

Kad apsigyventų grožis

Taigi, krūminės sidabražolės prižiūrėti beveik nereikia. Ją drąsiai galima vadinti tinginio augalu. Oi ne, jei jūsų sode auga sidabražolės, visiškai nereiškia, kad esate tinginys – jūs gebate įvertinti subtilų grožį, mėgstate pastovumą ir mėgaujatės harmonija. O kad estetikos dvasia apsigyventų jumyse, reikia:

*nusipirkti arba kitu būdu gauti norimos spalvos ir aukščio sidabražolės krūmelį;

*parinkti jam saulėtą vietą arba pusiau pavėsį;

*pasodinti ne per giliai, kad šaknies kaklelis būtų dirvos lygyje;

*palaistyti ir, kai vanduo susigers, pamulčiuoti;

*kas kelerius metus krūmą praretinti, išpjaunant senas šakas, patrumpinant jaunesnes, suteikti taisyklingą formą.

O vis dėlto…

Kad ir kaip liaupsintume šiuos penkis mėnesius žydinčius krūmus, kartais tenka nusivilti. Jei praėjus 2–3 metams nuo pasodinimo sidabražolė gerokai paūgėja, bet nežydi, arba seniai auginama nustoja žydėti, reikėtų sunerimti. Priežastys gali būti kelios.

1. Pernelyg sunki dirva (beveik vienas molis) arba augalas visada telkšo baloje.
2. Krūmelis pasodintas paunksmėje, kur visiškai neprasiskverbia saulės spinduliai. Sidabražolė menkiau žydi ir šviesiame pavėsyje, tad geriau rinktis atviras saulėtas vietas.
3. Jei pirmos dvi priežastys atkrenta, patręškite žydintiems augalams skirtomis trąšomis – gal dirva per skurdi.
4. Sidabražole džiaugiatės nuo neatmenamų laikų? Dvidešimties metų ir senesni krūmai žydi menkiau. Jų galite pasidauginti atlankomis arba vasaros auginiais. Iš nubirusių sėklų sudygusios sidabražolės ne visada būna dekoratyvios.
5. Prisiminkite, kada paskutinį kartą savo augalą genėjote? Ankstyvą pavasarį, prieš sprogstant lapams, pasidarbuokite sekatoriumi – atjauninamasis genėjimas dažnai daro stebuklus.

Pixabay nuotr.