Šilumos ir vėsos duetas
2017 m. 26 liepos d.
Nors pirtis siejama su šiluma, nė kiek ne mažesnį vaidmenį pirties procese atlieka šaltis. Būtent vėsa moko perlipti per save, įveikti baimes, apdovanoja džiugesiu ir gera savijauta.
Prausimasis šiltame duše ar plūduriavimas šilto vandens vonioje tapo kasdienybe – daugeliui žmonių šis civilizacijos atributas yra būtinybė. Net ir įsikūrus vienkiemyje, kur niekada nebuvo ir nebus centralizuoto vandentiekio, dušas su pašildytu vandeniu tiesiog privalomas! Tam negailima nemažų investicijų.
Neabejojama, kad praustis kūno temperatūros ar dar šiltesniu vandeniu yra nepavojinga, normalu, o štai šaltas vanduo, baiminamasi, gali susargdinti.
Šiltu vandeniu patogu nuprausti nešvarumus, tačiau ne šilto, o būtent šalto vandens procedūrų nauda sveikatai apdainuota ir patikrinta nuo neatmenamų laikų. Tačiau kodėl šiltos vonios ir visų kitų malonybių išlepintam žmogui reikėtų grįžti į Akmens amžiaus laikus? Apsipilti šaltu vandeniu vonioje ar niurktelėti į „nepašildytą“ upę ar ežerą – drįstasi tikrai ne kiekvienam. Net ir Baltijos jūros vanduo daug kam per vėsus. Visa kur deklaruojamas nemokamas vaistas nuo daugybės ligų – grūdinimasis – ne itin populiarus: juk visuomet galima pasiteisinti tuo, kad yra pavojus peršalti ir susirgti.
Parengė Vereta Rupeikaitė, Dvaro pirties pirtininkė.
Nuotraukos – Dvaro pirties.
Visą straipsnį rasite liepos „Mano sodyba“ numeryje.
