Šimtmetį siekiantys pamokymai veisiantiems sodą
2017 m. 2 gegužės d.
Tekstų kalba netaisyta
Kaip užsiauginti sodas. Seinai 1911. Laukaičio, Dvaranausko, Narijausko ir B-vės spaustuvė
Veisiant sodą atmink susodinti retai medelius, vienas nuo kito per 33 pėdas ir šitaip taikyk, jei žemė vienoda: obelis, grūšia – obelis, grūšia; pakraščiais sodo – slyvos; vyšnioms paskirk suvis atskirą vietą; jei žemė nevienoda: kietoje žemėje obels, lengvesnėje grūšios. Slyva taip-pat labiau prie kietos žemės auga, vyšnia prie minkštesnės, sausesnės. Tarpmedžius sode nelaikyk dirvonu, bet ark, akėk, geriausiai daržovėms paskirk, tad medžiai augs, ves ir iš žemės ploto užleisto sodui, dvigubą naudą trauksi. Viena reik atminti – į sodą taikink mėšlą tik galvijų, nes tai būk geriausias ir mėžk vien iš rudens, ne iš pavasario, nes pavasarį, užvežus mėšlą, vysta visokio gyvio čiepams negeistino, kaip antai: skruzdės, kirminai, vabalėliai.
Kad pripratinus vaikus prie sodo, tėvai, užvedęs iškalukę (medeliams darželį), kiekvienam savo vaikui paskirk po mažą lysvytę. Gavęs sūnus obuolį ar grūšią, tegu pats išsirinks sėkliukes, pats pasisodįs ir po tavo priežiūra tegu užsiaugina kelis savo medelius. Sėklos geriausia imti iš laukinių (girinių) obuolių, bi kriaušių. Delko? Nes, viena, ką iš jų auga sveikesni medeliai, antra, mažiau šalčių bijo. Išėmus iš obuolių kriaušių sėkliukes, reik lig apsausės pradžiovinti, bet nedžiovinti, nes suvystų ir nebedigtų. (Slyvų, vyšnių kauleliai stačiai žemėn kišami). Lysvutė turi būti geros purios žemės sutaisyta. Kur molis suskrentąs, suvis negalima sėti. Nes plutai užsidėjus, neišlįs diegas su sėkliuke (parietėjęs kiek diegas žemėje supus).
