Šlovė svarainiams!

Šis nuostabus augalas ir dekoratyvinis, ir vaisinis. Neįnoringas, lengvai prisitaikantis prie dirvos, į kurią pasodintas, ir prie vietos, kad tik būtų kuo daugiau saulės. Tiesiog neįkainojamas.

Gražu ir gardu

Atkreipkite dėmesį, jog japoniniai svarainiai žydi ir dera kiekvienais metais. Ir dar kaip gausiai… Tai kaip tik ir yra vienas iš jų privalumų. Stambūs (iki 3,5 cm skersmens) ryškiai raudoni ar rožiniai žiedai susitelkę į sutrumpėjusias kekes – po 2–6 kiekvienoje. Per žydėjimą (beveik visą mėnesį) neįmanoma atitraukti akių nuo šių augalų: taip ir vaikštinėtum aplinkui stebėdamasis: „Nejaugi šitaip gali būti!“ Tiesa, šviežių vaisių kažin ar valgytum – labai jau jie rūgštūs. Bet perdirbti, ypač truputį pagulėję, jie itin tinka: galima išsivirti puikios uogienės, želės ir sirupo, išsispausti sulčių. Kokį dievišką skonį ir kokį nepakartojamą aromatą įgyja tie produktai, į kuriuos buvo įdėtas bent truputėlis svarainių.

Žinoma, visa tai puiku, pasakysite jūs, bet labai vargina – juk reikia prižiūrėti sode jau augančius augalus, o čia dar naujas gyventojas prašo prieglobsčio. Štai čia ir yra visas juokas, kad nereikalauja svarainis ypatingo dėmesio nei dauginamas, nei prižiūrimas. Gaila, tik šalčius šis pietietis nelabai lengvai ištveria. Bet jei jis tvirtas, šalčiai įprasti, dar ir sniegelis užkloja, auginimo sėkmė garantuota.

Iš sėklų

Jei jums nesvarbi kilmė, svarainių galite užsiauginti iš sėklų. Nusiskinkite arba nusipirkite du vaisius, kiekviename rasite galybę sėklų. Negaiškite laiko sandėliavimui ir stratifikavimui, o rudenį, prieš žiemą, pasėkite tiesiai į lysvę. Per žiemą jos stratifikuosis natūraliai, t. y. veikiamos žemos temperatūros, ir pavasarį visos draugiškai sudygs. Vienintelė sąlyga – pasėkite sėklas ne giliau nei į 1 cm gylį, kitaip daigams teks ilgai skverbtis iki dirvos paviršiaus.

Per giliai pasodinti ne visi daigeliai šį kelią įveikia lengvai ir tuomet būna reti, skiriasi augimo galiomis. Jei jie yra sudygę per tankiai, išretinkite kuo anksčiau, kitaip diegligė tai padarys už jus, tik ne taip, kaip norėtumėte. Išrautus augalus galite pasodinti arba, jei jums nereikalingi, išmesti. Tik nemeskite jų ten pat, kur augo, o nuneškite tolėliau, nes pradės pūti, o puvinys išplis ir ant kitų augalų.

Sudygusių sėjinukų priežiūra

Sėjinukai auga ilgai. Tose lysvėse, į kurias pasėjote, juos reikia auginti ne trumpiau kaip dvejus metus. Kad svarainiai geriau šakotųsi ir greičiau susiformuotų krūmai, 10–12 cm aukštyje nugnybkite viršūnėles. Pirmaisiais metais palankiomis sąlygomis jie užauga iki 20–25 cm aukščio, o antraisiais metais tampa dvigubai aukštesni. Tuomet svarainius galite persodinti į nuolatinę vietą. Gražiai atrodo ir pavieniai krūmai monotoniškame, neišvaizdžiame fone, ir sudarantys gyvatvorę arba apvadą palei takus ar prie namo sienų.

Ten, kur ketinate pasodinti svarainių, pasiruoškite duobes arba griovelius. Ir vienų, ir kitų gylis turėtų būti apie 40 cm, o plotis – apie 50 cm. Augalus sodinkite ne arčiau kaip per 60 cm vieną nuo kito, bet ir ne toliau nei 1 m atstumu. Kitaip arba jiems bus ankštoka ir teks vis apkarpyti šakas, arba lajos nesusisieks ir eilė atrodys švarplėta.

Pasodinę svarainius, visas šakas nukirpkite  maždaug 20 cm aukštyje – tegu šakojasi. Tręškite ir laistykite įprastai.

Būtinybė genėti

O štai svarainių genėjimas turi ypatumų. Jis pagrįstas šių augalų biologija. Žiedpumpuriai kraunami, augant ūgliams. Kitais metais augalai jau pražysta, bet dar nelabai gausiai. Pačios produktyviausios yra trejų metų amžiaus šakos. Ant jų pražysta daug žiedų, ir visi yra stambūs, ryškūs. Paskui gebėjimas žydėti greitai silpsta. Ant penkiamečių šakų jau beveik nebūna žiedų. Štai jums ir atsakymas, kaip reikia genėti svarainius.

Šalinkite silpnas, sausas ir senesnes nei penkerių metų šakas. Pasirūpinkite, kad ūgliai smarkiai augtų. Pasistenkite, kad augalai būtų reikiamos apimties: visas šakas, kurios driekiasi pažeme ir toli, be gailesčio išpjaukite. Juk svarainiai genėjimui pakantūs.