Slyvų sidabraligė puola vyšnias
Slyvų sidabraligė plinta ir ant vyšnių. Ant lapų ji pasireiškia kaip sidabraligė, o medienoje formuojasi baltasis puvinys. Sergančių augalų lapai darosi balzgani, lyg pienuoti arba pasidabruoti. Jie būna pasiraitę ir mažesni už sveikus lapus.
Ligos požymiai pirmiausia išryškėja ant žemutinių šakų lapų birželio mėnesį. Antroje vasaros pusėje dažnai visos lajos lapai pasidaro balzgani, vėliau pradeda ruduoti ir nukrinta šiek tiek anksčiau negu sveikų vaismedžių. Vaisiai dažniausiai visai neužsimezga, sergantys vaismedžiai nusilpsta. Kitais metais smarkiau pažeistos šakos pradeda džiūti.
Ligos kilmė gali būti dvejopa – infekcinė ir neparazitinė. Ją sukelia boro stoka, oro ir dirvos drėgmės trūkumas esant intensyviam saulės apšvietimui, stiprus genėjimas, perskiepijimas, voratinklinių erkių pažeidimai. Stresui išnykus, ant naujų ūglių nelieka sidabraligės požymių. Esant neinfekcinei ligos kilmei, pažeisti lapai išsaugo žalias zonas prie pagrindinių gyslų. Tačiau dažnesnė negrįžtama infekcinė forma, kurios vystymosi periodas gali būti ilgas, paslėptas, o išoriniai požymiai – pasirodyti tik paveikus minėtiems veiksniams. Pažeistų šakų ir kamienų žievė sueižėja ir vėliau apsitraukia grybo vaisiakūniais. Kenkia per smarkus augimas, paskatintas azoto trąšų pertekliaus, stiprus genėjimas, boro trūkumas.
Apsauga. Labai svarbi yra sodinamosios medžiagos kontrolė ir tinkama agrotechnika. Būtina apsaugoti vaismedžių kamienus nuo trūkinėjimo. Pašalinamos pažeistos šakutės, o žaizdos aptepamos sodo tepalu. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir aptepti. Rudenį, lapams krintant, būtina nupurkšti vario grupės fungicidais, nes jie apsaugo vaismedžius nuo galimos infekcijos. Nepaliekama pūvančios medienos.
