Sodininko balandis
Jeigu gerai padaryti žiemos namų darbai ir sudarytas sodo planas, kuriame numatėte, ką ketinate artimiausiais metais atnaujinti, pats laikas į jį žvilgtelėti vėl. Balandis yra labai tinkamas metas sodinti kaulavaisinius augalus, kriaušes ir kai kurių veislių vynuoges. Niekas nesako, kad šis mėnuo visiškai netinkamas obelims sodinti, tačiau tuo rekomenduojama užsiimti rudenį.
Vieni iš populiariausių augalų Lietuvoje yra slyvos. Sodinant būtina atkreipti dėmesį į tris pagrindinius dalykus. Pirma, žinoti, koks poskiepis ir kokia veislė. Antra, įsitikinti, kad sodo plane parinkta vieta yra tinkama numatytai veislei, ir galiausiai augalą pasodinti. Lietuvoje populiariausių veislių slyvos dažniausiai turi arba kaukazinių slyvučių, arba vengrinių slyvų poskiepius. Žinant pasirinktos veislės savybes, būtina įvertinti ir poskiepį: į vengrines slyvas įskiepytosios reiklesnės dirvai ir mažiau atsparios šalčiams, o kaukazinių slyvučių poskiepiai auga didesni ir tarp jų palikti rekomenduojami tarpai sąlygiškai didesni. Įsitikinus, kad veislė ir poskiepis tinka iš anksto numatytai vietai, įvertinus dirvą ir vietą belieka įsigyti sodinuką ir jį pasodinti.
Įsigyjant sodinuką, rekomenduojama apžiūrėti tiek jo šaknis, tiek kamieną ir šakas. Šaknys (jeigu jis buvo auginamas ne vazone) turėtų būti tvarkingos, su smulkiomis šaknelėmis ir jokiu būdu be pelėsio. Stiebo žievė taip pat privalo būti nepažeista. Rekomenduojama pasinaudoti klasikiniu senųjų kartų sodininkų patarimu – pamirkyti šaknis molio ir mėšlo mišinyje. Jei dirvožemis derlingas ir paruoštas, kaskite nedideles, o jei neparuoštas, suplūktas arba daugiametė pieva – iki 1 m pločio ir didesnio gylio duobes. Šaknims užpilti pasiruoškite žemės, trąšų ir perpuvusio mėšlo mišinio (svarbu, kad nebūtų per daug trąšų ir jis nenudegintų medelio). Pasirūpinkite, kad po sodinimo medelio aplinka būtų turtinga maisto medžiagų.
Pavasarį sodinamoms vyšnioms reikėtų duobes paruošti iš rudens. Jeigu to nepavyko padaryti, jas galima kasti ir pavasarį. Gerame dirvožemyje duobės padaromos nedidelės ir negilios, kad laisvai tilptų šaknys. O jeigu vieta neparuošta, jos turi būti didesnės ir sumaišomas maisto medžiagų turtingas mišinys, kuriuo užpilsite duobes. Po sodinimo augalai palaistomi ir įtvirtinami.
Balandis – tinkamas metas pagalvoti ir apie serbentų (tiek juodųjų, tiek raudonųjų), agrastų dauginimą atlankomis. Ne per daug vešlią šaką palenkite į nedidelę duobutę ties parinkta vieta ir užpilti žeme. Jeigu ji bando pakilti, reikia kaip nors įtvirtinti, kad stabiliai laikytųsi. Balandį suformuotos atlankos iki rudens išleis tvirtas šaknis.
Nepamirškite patręšti vaismedžių, kurie jau seniai auga sode. Dažniausiai sodininkai pamiršta, kad dirvoje esančių maisto medžiagų nepakanka. Pavasaris – tinkamas metas tręšti azoto trąšomis ir perpūdytu mėšlu. Rudenį medeliams reikės kalio trąšų.
Jeigu neatliktas obelų genėjimas, per balandį, iki pumpurų sprogimo, dar galima suspėti. Vynuogės, atsižvelgiant į veislę, taip pat baigiamos genėti balandžio mėnesį. Vyšnaitės pavasarį retinamos tik labai jaunos, o uogas duodančios – po derliaus. Jeigu esate patyręs sodininkas, atsižvelgdami į orus ir skiepijimo būdą, dabar galite skiepyti.
Klasikinis balandis namų ūkiuose dažnai prasideda medelių baltinimu. Mes nerekomenduojame to daryti, nes naudos, išskyrus vizualinę, nėra.
