Sodyba, Dangišku ūkeliu vadinama
Laimingas dienas Palomenėje, Kaišiadorių rajone, leidžiantys Danguolė ir Vaidas tvarko sodybą, kurioje kažkada gyveno Danguolės močiutė, mama, o vėliau ten gimė ir pati Danguolė. Ši sodyba dabar turi ir vardą – Dangiškas ūkelis (pavadinta Danguolės garbei). Visos sodybos plotas – 87 arai. Namų valda – 43 arai. Apačioje teka upelis – Lomena, iki kurio – vos 150 metrų.
Parduota, neparduota
Sodyboje esančio namelio istorija – be galo įdomi: gimęs jis iš pirtelės, dėl to toks nedidukas, žemas. Rąstinė pirtis į sodybą atkeliavo 1958 metais, iš tame pačiame Palomenės miestelyje gyvenusių Danguolės tėčio giminaičių. Naujai sudėtame namuke sutilpo ir ilgą laiką gyveno Danguolės močiutė, tėveliai ir ji pati su broliu, – tol, kol vaikai pradėjo lankyti mokyklą. Tuomet šeima persikraustė į Kaišiadoris, o namuke liko gyventi tik Danguolės močiutė.
Prieš 22 metus, mirus močiutei, visas šis turtas atiteko Danguolei. Ji pati tuo metu jau buvo sukūrusi šeimą, gyveno mieste, augino du mažamečius vaikus. Atitekusi sodyba tuo laiku jai atrodė ne kaip dovana, o kaip papildoma problema, nes prižiūrėti sklypo, tvarkyti ūkį nebuvo galimybių. „Nuolat tekdavo prašyti, kad sezono metu kas nors nušienautų žolę. Vėliau jau paaugęs sūnus atvažiuodavo su draugu ir apšienaudavo, tačiau, sūnui išvykus į užsienį, sodyba vėl liko apleista“, – prisimena Danguolė. Ne veltui moteriai kilo mintis ją parduoti – prieš 16 metų ji pabandė tai padaryti.
„Gavau simbolinį užstatą – 50 litų. Moteris iš Jonavos turėjo parduoti sodą ir atvažiuoti čia gyventi. Jai, matyt, nepavyko sandoris ar nutiko kažkas kito, nes po to ji nebepasirodė. Laikas ėjo, sodyba stovėjo, nežinojau, kaip elgtis, bet tada šovė mintis, kad tikriausiai tai – ženklas, ir man nereikėtų jos parduoti. Nors visi aplinkui sakė „parduok, už netvarkytus plotus tuoj sulauksi baudos“, vis dėl to aprimau. Pagailo šios sodybos, pagalvojau, kad gal kas nors pasikeis. Ir pasikeitė – savo kelyje sutikau Vaidą“, – pasakoja moteris.
Tekstas – Česlavos Deinarovič. Nuotrauka – Danguolės Stundžaitės.
Visą straipsnį rasite balandžio „Mano sodyba“ numeryje.
