Spalį karoliais puošiasi vaisuolės
Didelėje vaisuolių (Callicarpa) gentyje botanikai suskaičiuoja nuo 140 iki 165 rūšių. Tai daugiausia krūmai, bet yra ir medžių, ir laipiojančių augalų. Vaisuolės auga tik subtropinėse ir tropinėse srityse, kai kur į kalnus pakildamos iki 3 400 m aukščio. Europoje savaiminių nėra. Keista, bet nėra ir Afrikoje, jei neminėsime Madagaskaro salos, kur randama 1 rūšis. Kitos paplitusios per abi Amerikas, Aziją, šiaurinę Australiją, kai kuriose Indijos ir Ramiojo vandenynų salose. Į Europą atvežta 10 rūšių, 3 varietetai ir 1 savaiminis hibridas. Auginama apie 10 veislių, daugiausia kulusių iš Azijos.
Šios notrelinių (Lamiaceae) šeimai priklausančios genties augalai Lietuvoje iki nepriklausomybės atkūrimo nebuvo žinomi ir specialioje literatūroje neminėti. Atsivėrus keliams į Europą, puošnios vaisuolės buvo pastebėtos, juolab kad jas augina netoli nuo Lietuvos esantys keli lenkų medelynai. Kas pirmasis šiuos augalus parvežė į Lietuvą, neaišku.
Azijinės vaisuolės auginimas
Praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje azijinės vaisuolės sėklų mainais gavo Dubravos arboretumas ir keletą atidavė man. Auginti sekėsi permainingai. Sėklos (jų buvo vos kelios) sudygo gerai, daigai pirmus metus paaugo apie 10–12 cm. Peržiemojo dėžėje rūsyje. Pavasarį vaisuolės buvo pasodintos į lysves su neutralių durpių, sumaišytų su vietiniu priesmėliu, substratą. Per metus jos paaugo iki 25–35 cm, nedaug šakojosi. Pridengtos eglišakėmis pirmą žiemą gerokai apšalo. Pavasarį nukirpti (apie 7 cm aukščio) kelmeliai puikiai atžėlė, krūmijosi ir vėl paaugo iki 25 cm aukščio. Kitą žiemą pridengtos vaisuolės apšalo mažai (žiemojo po gausiu sniegu).
Liepos pabaigoje visi krūmeliai pražydo, tiesa, labai negausiai, ir užmezgė po vieną kitą nedidelę, bet labai gražią kekę. Vaisiai – smulkūs, mažesnio nei 0,5 cm skersmens kaulavaisiai, kol noko – purpurinio atspalvio, sunokę blizgantys, šviesiai violetiniai, bene puošniausiai atrodė spalį. Po stipresnių šalnų blizgesys ėmė nykti, o paspaudus gruodžio šalčiams jie parudo, vėliau nukrito. Lapai per vasarą buvo žali, matiniai, rudenį paraudo ir greitai nukrito. Žydėjo tik antrametės šakelės.
Per kelerius metus medelyne krūmeliai išaugo iki 1 m aukščio ar kiek aukštesni. Saulėtoje vietoje, bet geroje užuovėjoje jie beveik kasmet apšaldavo. Jei nušaldavo dvimetės šakos, tais metais augalai nežydėdavo, bet apkarpyti labai greitai atželdavo. Peržydėję ir užmezgę vaisius rudenį buvo paklausūs, nes puošniausi – kaip tik spalį, rudeninės augalų prekybos laikotarpiu.
Dendrologas Rimvydas Kareiva
„iVerde“ / „Perennial Power“ (5) nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2022 m. spalio mėnesio numeryje.
