Spalvoms išblėsus, metas azalijoms!
Artėjant žiemai, kai akys ima ilgėtis ryškesnių spalvų, baltais, raudonais, rožiniais ar violetiniais žiedais pasipuošusi azalija virsta išskirtiniu interjero akentu. Žaliuojantiems lapams beveik visai pradingus žiedų jūroje, augalas primena kibirkščiuojantį fejerverką.
Kad džiugintų ilgai
*Jei norite azalijomis džiaugtis kuo ilgiau, patartina pirkti krūmelius, kurių žiedai yra vos vos prasiskleidę.
*Azalijoms optimaliausia yra vidutinė kambario temperatūra. Tačiau peržydėjusias jas patartina perkelti į vėsesnę vietą ir laikyti ten, kol susiformuos nauji žiedai.
*Šios gėlės geriausiai jaučiasi šviesioje vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.
*Idealiausias laistymo būdas – šaknys kas keturios dienos pamerkiamos į vandenį. Labiausiai tinka virintas ir atvėsintas vanduo, nes augalai netoleruoja kalkių. Jei daugiau nebematyti oro burbuliukų, vadinasi, šaknys yra pakankamai prisigėrusios ir azaliją galima vėl įstatyti į indą.
*Nuvytusius žiedus reikia išskinti.
Kuo mažiau streso
Stresas trumpina augalo žydėjimo ir augimo laiką, kartais gali visai sunaikinti užsimezgusius žiedpumpurius. Staigus ir stiprus sąlygų pasikeitimas – didelis stresas. Pagalvokime, kaip to išvengti.
Šiltnamiuose azalijos auginamos drėgname ore, ne aukštesnėje kaip 18 °C temperatūroje. Namuose šios gėlės atsiduria sausoje ir šiltoje aplinkoje. Jos iš karto reaguoja: pradeda kristi lapai ir pumpurai. Jei dar pamirštama palaistyti, nykimo procesas labai pagreitėja.
Augalui sėkmingai prisitaikyti prie naujos aplinkos padės kelios nedidelės gudrybės. Pirmiausia – jį gerai palaistykite ir leiskite išbėgti vandens pertekliui. Kitą kartą laistykite, kai vos pradžius žemės paviršius. Nors besiruošiančiam žydėti augalui reikia šviesios vietos, nestatykite jo ant palangės, kur nuo radiatoriaus kyla šiltas oras. Tiks arba palangė be radiatoriaus, arba kita vieta.
Azalijoms reikia drėgno oro. Purkšti žydinčius ir žiedus kraunančius krūmelius nėra gerai, todėl verčiau aplink vazonus padėkite lėkšteles su drėgnomis samanomis arba po jais pakiškite plačius padėklus su vandeniu ir akmenėliais, kad dugnas nemirktų. Garuodamas vanduo nuolatos drėkins orą aplink.
Dar viena sėkmingo auginimo sąlyga – saugus kelias iki namų. Azalijos jautrios skersvėjui ir neigiamai temperatūrai – numeta žiedus ir neprasiskleidusius pumpurus. Šaltu oru namo nešamą augalą svarbu gerai suvynioti.
Paslaptis – rūgštus dirvožemis
Azalijos parduodamos užaugintos durpių substrate. Tai nieko naujo. Beveik visos gėlės, net ir kaktusai, taip auginami, bet azalijoms durpės turi būti labai mažo rūgštingumo (pH 4,5–6). Laistant vandentiekio vandeniu, substrate kaskart kaupiasi vis daugiau druskų, jis palaipsniui užkalkėja ir augalų vystymasis sutrinka.
Yra nemažai būdų, padedančių išvengti substrato užkalkėjimo. Vieni naudoja upelių ar šaltinių vandenį (kam patogu jo atsivežti), kiti virina arba filtruoja imamą iš vandentiekio. Vandentiekio vandenį galima parūgštinti citrinų sultimis, specialiomis trąšomis, filtruojant per durpes. Jei įtariate, kad substrate prisikaupė daug druskų, jį perplaukite neišimdami augalo iš vazono: kelias minutes palaikykite po tekančio vandens srovele. Vanduo išplaus daugumą druskų, bet kartu ir naudingąsias medžiagas. Taigi po tokios procedūros azaliją reikėtų palaistyti rododendrams skirtų trąšų tirpalu. Laistymo vanduo turi būti kambario temperatūros. Iš padėklo jį būtinai išpilkite, nes pradės pūti augalo šaknys.
