Šparagai: jų vertė ir trumpa auginimo ABC
Vaistiniai smidrai (Asparagus officinalis L.) – daugiamečiai lelijinių šeimos dvinamiai šakniastiebiniai augalai, dar vadinami šparagais. Tai daugelyje pasaulio šalių seniai pamėgtos daržovės, kurios ne tik tinka maistui, bet ir yra vaistinių augalų sąraše. Kuo gi jie vertingi ir kaip auginti?
 |
Šparagus žinojo senovės Graikijoje, Egipte, Vidurinėje Azijoje. Pirmą kartą šios daržovės buvo aprašytos Romoje veikale „De agricoltura“ prieš 2200 metų. Vėliau jas ilgam pamiršo. Viduramžiais tik vienuoliai kai kur augino šparagus maistui. Vakarų Europoje vėl jie buvo atrasti XV–XVI amžiaus pabaigoje. Prancūzijoje tai buvo dažnas valgis ant aukštuomenės stalo. Karalius Liudvikas XIV net įsakė statyti šiltnamius ir auginti šias daržoves ištisus metus.
Šiandien šparagai vertinami daugelyje pasaulio šalių, ypač Vokietijoje, JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje. Daug produkcijos į kitas šalis iškeliauja iš Graikijos, Maroko, Tuniso, Naujosios Zelandijos.
Šparagų vertė
Savo derlių šparagai mums dovanoja anksti pavasarį, kol dar mažai kitų daržovių. Maistui tinka be šviesos užaugę 20–30 cm ilgio ūgliai. Juose yra daug augalinių baltymų, mineralinių druskų, ypač kalio, magnio, fosforo, vitaminų A, C, PP, B grupės. Karotino kiekiu šie augalai lenkia baltuosius gūžinius kopūstus, svogūnus ir kitas daržoves.
Šparagams gamta suteikė gydomųjų galių. Asparginas ir saponinai reguliuoja kraujospūdį, širdies, kraujagyslių ir inkstų veiklą, valo organizmą, gerina kraujo krešėjimą. Šiomis daržovėmis turėtų mėgautis diabetikai, nes jos gausios insulino. Sergantieji mažakraujyste gauna mineralinių medžiagų, kurios skatina hemoglobino gamybą kraujyje. Norintieji sulieknėti žino, kad šie augalai mažai kaloringi.
Auginimo ABC
*Šparagai vienoje vietoje gali augti 15–20 metų.
*Dauginami sėklomis, šakniastiebiniais auginiais. Sėklos dygsta gana ilgai. Daigus geriausia paauginti daigynėlyje ir į nuolatinę vietą perkelti kitų metų pavasarį.
*Šparagai gerai auga saulėtoje vietoje, giliai įdirbtoje (iki 45 cm) humusingoje, neutralios reakcijos (pH 6,5–7,0) dirvoje. Gruntinis vanduo turi būti ne aukščiau kaip 80 cm nuo jos paviršiaus. Netinka rūgšti dirva. Šaknys gali įsiskverbti iki 3 m ir giliau. Augalams geriau parinkti lengvesnę dirvą. Ji pavasarį greičiau sausėja, įšyla, lengviau įdirbama.
*Šparagai sodinami anksti pavasarį, šalpusniui pražydus, 120–150×30–40 cm atstumais į 30–40 cm gylio ir tokio pat pločio griovelius, kur įkratoma perpuvusio mėšlo arba komposto. Ant šaknų užpilamas 6–8 cm žemės sluoksnis.
*Pasodintų daigų pumpurai turi būti 10–15 cm žemiau dirvos paviršiaus. Pradėję augti, jie apkaupiami.
*Pastaruoju metu sukurta veislių, kurių nereikia kaupti. Jų žali ūgliai yra ne prastesnio skonio nei baltųjų. Netgi aromatingesni, bet šiek tiek aštresni.
