Specialistų patarimai padės išvengti klaidų

Yra sakoma: „Nori būti laimingas visą gyvenimą – augink sodą.“ Iš tiesų savo rankomis puoselėjami vaismedžiai, gausiai derančios daržovės, gražūs dekoratyvieji augalai gali džiuginti širdį visais metų laikais. Norint patiems kurti savo aplinkos grožį, užsiauginti sodo ir daržo gėrybių, reikia nemažai žinių. Geriausias patarėjas visais laikais buvo ir yra ne kas kitas, o knygos. Ką svajonių sodus kuriantiems žmonėms pataria neseniai išleistos „Sodo knygos“ autoriai – geriausi šalyje savo srities profesionalai?

Arvydas Rutkauskas, Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas, medelyno „Želdynėlis“ vadovas: Daugelis žmonių sodybų aplinką kuria savo jėgomis. Patys planuoja, kur ir ką sodinti, patys sodina ir prižiūri augalus. Vasarą, kai viskas auga ir žydi, būna aišku, ką pavyko padaryti tinkamai, o kas galbūt nepasisekė. Kas Jums, kaip specialistui, labiausiai „bado“ akis žiūrint į lietuvių namų, sodybų aplinką?

Lietuviai, palyginti su kai kurių kaimyninių šalių gyventojais, išsiskiria tikrai geru skoniu ir estetikos supratimu, todėl ir sodai dažniausiai būna jaukūs, skoningi. Svarbu ne tik aplinkos dizaino projektas ar idėja, bet ir augalų, vejos nuolatinė priežiūra, medžių ir krūmų tinkamas formavimas. Tai net gali iš dalies atsverti kai kurias komponavimo klaidas.

Dažniau daromas klaidas pastebiu sklypo zonavimo procese, kai zonos sumaišomos ar neaiškiai atskiriamos. Kartais kai kurios sklypo dalys neturi jokios paskirties.

Kita klaidų grupė yra tarpusavyje nederantys įvairių dekoravimo elementų stiliai. Derinti reikia ne tik spalvas, bet ir puošybos elementus pagal kilmę, medžiagas, apdailos būdą, istorinį bei geografinį kontekstą. Dažnai klystama pasirenkant spalvotas skulptūrėles, lauko baldus…

O kaip patartumėte apželdinti netradicines erdves: plokštuminį stogą, terasą, balkoną?

Tai vadinamieji „konteineriniai“ – gėlinių sodai. Jiems svarbu parinkti lauko sąlygoms atsparias gėlines, naudoti laidų, kokybišką substratą. Kita sėkmės dalis priklauso nuo tinkamų ir atsparių augalų parinkimo. Jie negali greitai peraugti, turi būti atsparūs žiemos saulei, šaknys privalo nebijoti šalčių.

Netradicinių erdvių želdinimo kompozicijas rekomenduočiau pirmiausia nusibraižyti kompiuteriu arba ranka nusipiešti eskizus. Tada bus gerai matomas šių erdvių želdinių santykis su architektūra, spalvų bei faktūrų deriniai.
Sėkmės kuriant savo gyvąją aplinką!

Doc. Donatas Klimavičius, Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros dėstytojas: Pavasarinė daržovių sėja ir sodinimas baigėsi. Tačiau yra ir tokių daržovių, kurias galima sėti vasarą. Ką dar darže, radus laisvos žemės sklypelį ar jau nurinkus ankstyvąjį derlių, galima pasėti birželį? Kada tuomet džiaugsimės šių daržovių derliumi?

Nors vasara jau prasidėjo ir sodybų šeimininkai ruošiasi atosto gauti, vis dėlto vertėtų nepamiršti daržo. Birželio pradžioje, jei oras gegužės mėnesį buvo šaltas, dar galite sėti pupeles, patisonus, agurkus, moliūgus, cukinijas, ridikėlius antrajam, o ridikus – žiemos derliui. Krapus ir salotas ar ridikėlius per vasarą galima sėti kas 2–3 savaites. Tuomet šių daržovių turėsite iki vėlyvo rudens. Kitų metų derliui vasarą sėkite rūgštynes. Taigi šiuo laikotarpiu galite auginti visas greitai augančias žalumynines, prieskonines daržoves.
Birželio pradžioje galima sodinti agurkų, pomidorų, paprikų, kitų moliūginių daržovių daigus ir kopūstus.

Beveik kiekvienos sodybos šeimininkas turi nedidelį šiltnamį, kuriame augina pomidorus, agurkus. Pavasarį ten daržovės jaučiasi gerai, tačiau vasarą, kai dienos ilgesnės ir karštesnės, jos labai dažnai tiesiog „kepa“. Patarkite, kaip tinkamai vėdinti šiltnamį, kad jis per daug neįkaistų.

Prastai vėdinamuose šiltnamiuose sparčiai plinta ligos ir kenkėjai. Sudėtinga viename šiltnamyje auginti ir agurkus, ir pomidorus – tuomet kenčia visi. Pomidorai mėgsta vėsesnę aplinką ir mažiau reiklūs drėgmei. Agurkai – priešingai. Be to, jie nepakenčia skersvėjo. Geriau šias daržoves auginti skirtinguose šiltnamiuose, tuomet bus paprasčiau sudaryti reikiamą mikroklimatą ir tinkamas augimo sąlygas. Šiltnamių vėdinimo langai įrengiami pagal kitus principus: stoge agurkams ir šonuose pomidorams. Pomidorams patinka, kai šiltnamis vėdinamas intensyviau (šoninės ir stoginės orlaidės). Tuomet įkaitęs oras, kuris kaupiasi viršutiniame stogo sluoksnyje, greičiau pašalinamas.

Mažame šiltnamyje verta įrengti orlaidžių tiek, kad jų bendras plotas sudarytų 1/6 grindų ploto. Didesniuose šiltnamiuose orlaidės įstatomos kas 2 m. Paprastai vėdiname dieną, o vėsesnėmis naktimis orlaides uždarome.

Valerija Baronienė, Dubravos arboretumo viršininkė: Birželis – kalendorinės vasaros pradžia. Tai tarsi trumpas atokvėpio metas, kai visi pavasario darbai želdynuose jau baigti, o vasaros dar neprasidėję. Tačiau rūpestingam sodybos šeimininkui visuomet yra ką veikti. Pavyzdžiui, galima ruoštis pasidauginti patikusių dekoratyviuosių augalų vegetatyviniu būdu. Viena vertus, tai įdomu. Kita vertus, patiems užsiauginus norimų dekoratyviųjų augalų nereikės už juos brangiai mokėti perkant iš medelynų. Patarkite, kokius dekoratyviuosius krūmus ir medžius vasarą galima vegetatyviškai dauginti.

Dauginimas vasaros (pusiau sumedėjusiais) auginiais – populiariausias krūmų ir kai kurių medžių dauginimo būdas. Taip dauginami beveik visi dekoratyviniai krūmai ir lianos – tiek spygliuočiai, tiek lapuočiai, taip pat kai kurie medžiai – puskiparisiai, tujos, kadagiai, gluosniai. Tik krūmais augančias dekoratyvines pušeles, hamamelius, dekoratyvines obelis, rododendrus, alyvas, pupmedžius, lazdynus šitaip padauginti ne visada pasiseka. Užtenka vienos šakelės, kad išaugintume vieną ar net kelis naujus augalus. Dauginimo vieta – šiltnamis ar jo dalis, inspektas, didelė dėžė, net vazonėlis, užpildytas puriu ir laidžiu, gerai palaistytu substratu.

Dar vienas aktualus vasaros darbas prižiūrint sodybos želdinius – jų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Kokie kenkėjai, ligos gali pridaryti daugiausia žalos ir kaip jų saugotis. Kaip apsispręsti, kada verta griebtis chemikalų?

Į kenkėjus ir ligas reikėtų žiūrėti kaip į natūralius augalų palydovus, visai jų išvengti niekada nepavyks. Kol įmanoma, ginkimės natūraliomis priemonėmis.

Daugelį kenkėjų galima surinkti ir sunaikinti; labai padeda augalų plovimas stipria šalto vandens čiurkšle, taip pat purškimas česnakų, svogūnų, pomidorų lapų, dilgėlių antpilais ir nuovirais. Efektyvi priemonė nuo daugelio ligų ir kenkėjų – purškimas 4 proc. žaliojo muilo tirpalu arba 1 proc. žaliojo muilo ir 0,05 proc. aliejaus mišiniu. Neblogai veikia ir indų ploviklio „Fairy“ tirpalas: 1 l vandens imamas 1 šaukštas ploviklio ir 1 šaukštas techninio spirito. Chemikalų reikėtų griebtis tik tada, kai augalai labai ligoti ir kitos priemonės nepadeda. Svarbiausia – tinkamai prižiūrėti augalus, teisingai genėti, neperlaistyti ir nepertręšti, nesodinti pernelyg tankiai, iškart iškasti ar išpjauti ir sudeginti labai ligotus ar jų nugenėtas dalis, dezinfekuoti darbo įrankius.

Užsakymo Nr. R-2-888