Sunku atsispirti! Katilėliai
Katilėliai (Campanula) yra vasaros favoritai ne viename gėlyne ir vieni iš populiariausių daugiamečių augalų. Vieniems jie patinka dėl ilgo ir gausaus žydėjimo, kitiems – dėl mėlynų ir violetinių atspalvių įvairovės. Mėlyna spalva ir jos atspalviai gėlynuose yra patys populiariausi, niekada nenusibosta ir neišeina iš mados. Katilėliai dažnai turi ir baltus, kiek rečiau rožinius žiedus. O jei dar pridėsime, kad šie augalai universalūs (skiriasi ne tik jų spalvos, bet ir aukštis, formos, augimo tipas, auginimo sąlygos), neliks nė vieno sodininko, kuris iš gausybės neišsirinktų savo favorito. Ne veltui katilėliai – tai didžiulė gentis, kuriai priklauso beveik 300 rūšių, paplitusių visame šiaurės pusrutulyje. Dauguma daugiamečiai, tačiau yra ir dvimečių bei vienmečių. Diduma yra dekoratyvūs ir plačiai auginami gėlynuose. Daugiamečiai katilėliai būna saulamėgiai, galintys augti ir saulėje, ir daliniame pavėsyje bei mėgstantys pavėsį.
Saulamėgiai katilėliai
Šie katilėliai visuomet būna žemaūgiai. Juos dar galima skirti į augančius kupsteliais ir sudarančius kilimus. Pastarieji puikiai tinka, kai reikia padengti dirvos paviršių, kad primintų žydinčią jūrą, užpildyti tuštiems tarpams tarp akmenų ar kitų augalų, gėlynų apvadams.
Kupsteliais želiantys katilėliai yra idealūs alpinariumams, apvadams, gerai veša lauko vazonuose. Smulkios rūšys dažniausiai kilusios iš kalnų, pavyzdžiui, altajinis (C. schamissonis), smailiažiedis (C. garganica), uolinis (C. portenschlagiana), išdrikasis (C. poscharskyana). Šie katilėliai geriausiai auga sausesnėse, lengvesnėse, prastesnėse dirvose. Jų nereikia papildomai tręšti, nes kilę iš skurdžių augaviečių. Saulamėgiai katilėliai ypač nemėgsta šlapių ir sunkių dirvų. Ten jie praranda dailią kerų formą, daug prasčiau žydi.
Galintys augti ir saulėje, ir daliniame pavėsyje
Dažniausiai tokios yra tokios vidutinio aukščio rūšys, kaip tankiažiedis (C. glomerata) ar didžiažiedis (C. persicifolia) katilėliai. Tačiau daliniame pavėsyje gali augti ir kai kurie žemesni: karpatinis (C. carpatica) ar Campanula kemulariae. Šios rūšys mažiau bijo drėgmės pertekliaus nei visiškos saulamėgės. Kadangi tokie katilėliai auga ir daliniame pavėsyje, jais galima apsodinti vietas po medžiais, kur dažniausiai trūksta žalumos ir ypač žiedų. Tankiažiedžio katilėlio veislių žiedai puikiai tinka skinti ir ilgai laikosi pamerkti.
Katilėliai, mėgstantys pavėsį
Pavėsį mėgsta aukštaūgiai katilėliai: baltažiedis (C. lactiflora), korėjinis (C. takesimana), plačialapis (C. latifolia), taškuotasis (C. punctata). Jiems ir drėgmė patinka labiausiai iš visų gentainių. Gamtoje šie katilėliai randami miškuose arba pamiškių pievose, todėl ir gėlynuose sodinami jų veislių augalai geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje ir mėgsta trąšią, derlingą dirvą. Baltažiedis katilėlis sodinamas tik pavėsyje arba daliniame pavėsyje, drėgnoje dirvoje. Jis nepakelia ilgų sausrų ir perdžiūvusios žemės, todėl lieti reikia dažniau ir gausiau nei kitų rūšių augalus.
Auginimo gudrybės
Katilėliai nereikalauja jokios ypatingos priežūros, tad juos gali auginti tiek pradedantis sodininkas, tiek profesionalas. Svarbiausia, atsižvelgiant į rūšį, parinkti tinkamą auginimo vietą, ir tada galėsime grožėtis daugybe žiedų.
Kai kurių rūšių katilėliams (didžiažiedžiui, ‘Sarastro’, karpatiniam) po žydėjimo reikia nukirpti žiedus, kad ataugtų gausesnė lapija ir pražystų pakartotinai. Žydėjimo pabaigoje apskabyti smulkesni katilėliai taip pat žydės ilgiau. Žinoma, šis darbas atims šiek tiek laiko, tačiau apdovanojimas už vargą bus nauji žiedai. Ankstyvą pavasarį nudžiūvusius katilėlių, kaip ir daugelio kitų daugiamečių augalų, lapus reikia nukirpti iki žemės.
Katilėliai dauginami sėklomis ir kero dalimis. Dalinti juos geriausia pavasarį. Dauguma katilėlių vienoje vietoje gali augti 5–6 metus, tačiau didžiažiedį reikia atnaujinti kas trejus. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, plačialapis, dauginamos tik sėklomis.
Unsplash nuotr.
